FIA (Tarptautinė automobilių sporto federacija) visomis keturiomis kovoja, siekdama kuo labiau apkarpyti komandų išlaidas, tad dalis šių metų pasikeitimų yra tai šios politikos išdava. Kita dalis naujovių – duoklė gamtos saugotojams. FIA bando padaryti pirmą formulę „žalesnę“, tačiau kol kas tai panašiau į anekdotą, o ne į rimtas pastangas.
Aštuoni varikliai sezonui
Praėjusiais metais komandos galėjo naudoti vieną variklį dviem etapams. Šiais metais planuota įvesti vieno variklio trims etapams taisyklę, tačiau po ilgų diskusijų parengtas gan saliamoniškas sprendimas – komandos galės per sezoną naudoti 8 variklius vienai formulei. Kadangi šių metų kalendoriuje numatyti 17 etapų, teoriškai vienai formulei su vienu varikliu reiks pravažiuoti 2,1 etapo. Tačiau tai nereiškia, kad vidury lenktynių komandoms teks keisti variklius.
Komandos tiesiog turės po aštuonis variklius, kuriuos galės naudoti savo nuožiūra. Taip atsiranda daug įvairių taktinių galimybių. Galima, pavyzdžiui, prireikus kelis etapus iš eilės naudoti skirtingus variklius. Ir atvirkščiai, galima vienu varikliu važiuoti daugiau etapų, o sezono pabaigai „pritaupyti“ laisvų variklių.
Tai priklauso ir nuo trasos – tarkim, Belgijos Spa ar Italijos Monzos trasoje galima naudoti naują variklį, nes ten jie kenčia labiausiai, o per lietų ar tokioje trasoje kaip Monte Karlas sumontuoti jau viename etape naudotą variklį.
Sezono pradžioje būtų logiška, kad komandos taupytų ir pirmus tris etapus važiuotų su tais pačiais varikliais.
Pakitusi aerodinamika
Pernai buvo uždraustos elektroninės sistemos, padedančios išlaikyti formulę ant kelio, bet lenkimų nepadaugėjo. O kaip siekiant padidinti lenktynių azartą ir lenkimų skaičių jos ir buvo uždraustos.
Tada FIA nusprendė, kad reikia keisti formulės galinės dalies aerodinamiką – atseit dėl nestabilaus oro srauto važiuojant paskui bolidą buvo neįmanoma pasinaudoti vadinamuoju oro maišu. Konstruktoriai specialiai kūrė aptakus, kurie neišretintų oro srauto paskui formulę ir nesudarytų šio oro maišo.
Nuo šių metų FIA pareikalavo sukurti siauresnį ir aukščiau esantį oro aptaką. Tai turėtų bent jau sumažinti už bolido sukuriamą turbulenciją ir padėti važiuojančiajam iš paskos aplenkti priešininką. Be to, priekinė formulės dalis tapo didesnė, kad, atvirkščiai, labiau spaustų formulę prie žemės. Be to, atsirado galimybė reguliuoti sparnų atakos kampą iš formulės vidaus – sportininkas galės du kartus per vieną lenktynių ratą pakeisti nedidelių sparnelių atakos kampą, taip padidindamas arba sumažindamas priekinės ašies prispaudimo jėgą.
Be to, formulės nuo kitų metų bus platesnės.
Gįžta „slikai“, nelieka šildytuvų
Lenkti padės ir pagaliau po beveik vienuolikos metų pertraukos į „Formulę 1“ grįžtančios vadinamosios „slick“ tipo padangos be protektoriaus. Jos neabejotinai padės pasiekti didesnį mechaninį sukibimą su kelio danga. Sportininkai teigia, kad, nepaisant kai kurių aerodinaminių suvaržymų, kol kas pirma formulė nesulėtėjo. Neprarasti greičio padeda vėl naudojamos padangos be protektoriaus.
Tačiau FIA panaikino padangų šildytuvus – nuo šio sezono jų nebebus galima naudoti. Tai šiek tiek padidina intrigą, ypač po ratų keitimo lenktynių metu.
Hibridinė sistema
Tai bene daugiausia diskusijų ir prieštaringų nuomonių sulaukęs pakeitimas. KERS – kinetinės energijos regeneravimo sistema. Tokias sistemas jau naudoja daugelis automobilių gamintojų savo serijiniuose automobiliuose. Jos veikimo esmė paprasta – automobiliui stabdant jo kinetinė energija paverčiama elektra.
Tai labiau politinė priemonė, tačiau jeigu ji bus išnaudojama pakankamai efektyviai, gali kai kuriems sportininkams duoti nemažai naudos. Politinė todėl, kad nuo šiol FIA galės trimituoti: matot, net pirma formulė naudoja hibridines sistemas ir taupo degalus, suprask, tausoja gamtą. Deja, degalų ši sistema visai nepadeda taupyti, tačiau intrigos lenktynėms gali suteikti.
Tačiau ši naujovė kiek prieštarauja kitam FIA tikslui – mažinti išlaidas. Kai kurie komandų vadovai teigia, kad siekiant padaryti šią sistemą ypač efektyvią, ją išlaikyti kainuos net iki 2 milijonų litų per lenktynių savaitgalį. Be to, padidėja gaisro ar net sprogimo rizika. Mat energija bus kaupiama specialiuose didelės energijos kondensatoriuose, kurie linkę kaisti, o kritiniu atveju gali net sprogti. Dauguma komandų jau susidūrė su didesniais ar mažesniais gaisrais, kilusiais bandant naują sistemą, o vienas BMW komandos mechanikas nuo elektros išlydžio gavo stiprų elektros šoką.
Be to, iškyla ir akumuliatorių utilizavimo problema, nes tokios baterijos bus keičiamos po kiekvieno lenktynių savaitgalio, tad apie ekologiją kalbėti nebėra prasmės.
Tiesa, kai kurios komandos rengiasi panaudoti ne elektros energijos, o smagračio principą.
Teoriškai ši sistema turėtų tikrai padidinti lenktynių intrigą. Mat sportininkas galės trumpam – 6–7 sek. pasinaudoti papildomomis maždaug 80 AG, kurias galima panaudoti, tarkim, lenkiant. Lenkiamasis, be abejo, taip pat gali paspausti savo stebuklingąjį mygtuką. Jiems abiem išnaudojus savo energiją, reikės palaukti, kol sistema vėl įsikraus, nes šią energiją galima panaudoti tik vieną kartą viename rate.
Tačiau tai teorija. Neužilgo pamatysime, ar KERS duos tiek naudos praktikoje, kiek tai rodo skaičiavimai popieriuje.
Ar pasiteisins?
Taigi, naujas sezonas F-1 lenktynininkams kupinas iššūkių. Jeigu visos šios priemonės tikrai pasiteisins ir bus tokios efektyvios, kaip apie jas atsiliepia teoretikai, tada lenktynių metu sportininkams atsiveria tiesiog neribotos taktinės galimybės – reikės beveik visą laiką ne tik mąstyti, kaip suvaldyti formulę ir kuo greičiau pasiekti finišą, bet ir nuolat galvoti, kur kuo geriau panaudoti KERS sistemą ir reguliuoti savo sparnų atakos kampus.
Be to, reikia nepamiršti, kada ir kiek kartų tai jau darei, nes gali būti nubaustas už pernelyg dažną vienos ar kitos sistemos naudojimą. O lenktynių organizatoriams teks samdyti kelis apskaitininkus KERS ir sparnų atakos kampų panaudojimo statistikai tvarkyti.
Lieka dar vienas klausimas. O kaip paprastam sirgaliui sužinot, kuris lenktynininkas tikrai yra greitas ir gabus, o kuris tiesiog laiku maigo mygtukus?...
TM kovo numeryje skaitykite:
Didysis TM testas: septyniolikos naujų automobilių išbandymas poliarine
žiema.
Kodėl mokslininkai sukčiauja ir kokios didžiausios jų suktybės?
Prancūziško žavesio pamokos – trečia automobilio „Renault Megane“ karta.
Mobiliųjų telefonų žaidimai ir „Blu-ray“ grotuvų palyginimas.
Galingi jūrų vilkikai, patempiantys ir didžiausius tanklaivius.
