Gaminami vis mažesni televizoriai, tai kodėl gi nesumažinus jų iki kontaktinių lęšių dydžio?

Skamba sudėtingai ir nepraktiškai, tačiau atsižvelgiant į greitą technologijų pažangą, šie prietaisai atrodo perspektyvūs, rašo gadgets.softpedia.com.. Pranešime apie namų pramogų ateitį teigiama, kad šiam revoliuciniam televizoriui energiją tiektų kūno šiluma, o perjungti kitą kanalą būtų galima balso komandomis arba rankos mostu. Tuo tarpu dar viena pažangi televizijos technologija galėtų būti „emocinis žiūrėjimas“, teigiama pranešime, paruoštame technologijų mažmenininko „Comet“ užsakymu. Žiūrovui pritaikyta „skaitmeninė tatuiruotė“ galėtų pajusti ekrane esančių veikėjų jausmus ir sukurtų impulsus, kurie leistų žiūrovui jausti tą patį.

Pranešama, kad ši pažangi technologija leistų Jameso Bondo gerbėjams pajusti jaudulį, vejantis greitai važiuojantį automobilį, o sporto fanai galėtų džiaugtis kartu su laimėjusiais žaidėjais.

„Mes netgi galėtumėm pasiekti tokį lygį, kai sugebėtumėm įtraukti žiūrovus į futbolo rungtynes ir jie jaustųsi taip, lyg bėgiotų kartu su savo mėgstamais žaidėjais arba keiktų teisėją“, – teigiama pranešime.

Kad ir kaip nerealiai tai skamba, Miriam Rayman iš pranešimą paruošusios konsultacinės bendrovės „Ateities Laboratorija“ („Future Laboratory“), teigia, kad pagrindinės šiems išradimams būtinos technologijos jau egzistuoja.

Jos teigimu, „technologijos vis mažėja, o žmonės bando sugalvoti, kaip kuo geriau jas panaudoti . Jie bando šias technologijas vis labiau priartinti prie akių.“

„Comet“ komercinis direktorius Bobas Drake‘as pridūrė, kad „namų pramogų ateitis pažengs gerokai toliau nei ploni ekranai – mes būsime emocionaliai pasijungę prie savo televizorių ir mėgausimės sąveika su savo namų pramogų sistemomis. Pasaulis, visa daugybė jo jutiminių formų, tiesiogine prasme ateis pas mus, taip, kaip mes to norėsime. Tai suteiks buvimui namie ir drybsojimui ant sofos visiškai naują reikšmę.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją