Norėdamas išrinkti pastarojo penkiasdešimtmečio 50 pažangiausių išradimų, „Popular Mechanics“ konsultavosi su 25 autoritetingais asmenimis iš 17 JAV muziejų bei universitetų. Komisiją sudarė aeronautikos, fizikos, medicinos, biologijos, automobilių ir technologijų ekspertai.

Iš pradinių pasiūlymų buvo sudarytas 100 išradimų sąrašas, kuris po ilgų svarstymų buvo sutrumpintas. Be abejo, dėl kiekvieno pasirinkimo pagrįstumo ir objektyvumo galima būtų ginčytis.

1955 m. – nuotolinis TV pultelis

Pirmasis belaidis nuotolinis pultelis, sukurtas įmonės „Zenith“ eksperto Eugene‘o Polley, iš esmės buvo žibintuvėlis. Kai paaiškėjo, kad per nuotolį valdomus televizorius taip pat gali „valdyti“ ir tiesioginė Saulės šviesa, buvo pereita prie signalo siuntimo ultragarso bangomis.

Tokie pulteliai buvo naudoti iki devintojo dešimtmečio ir erzino ne vieną šunį. Vėliau pramonė visuotinai perėjo prie infraraudonųjų spindulių naudojimo nuotoliniuose pulteliuose.

1955 m. – mikrobangų krosnelė

1945 metais korporacijos „Raytheon“ specialistas Percy Spenceris stovėjo priešais magnetroną (galingą radaro vamzdį) ir pajuto, kaip jo kišenėje ištirpo šokoladinis saldainis. Tai sukėlė vyruko susidomėjimą.

Kai prieš magnetroną jis padėjo kukurūzo grūdų, šie išsproginėjo po visą laboratoriją. Praėjus dešimčiai metų, P. Spenceris užpatentavo „radaro diapazoną“, kuris kepina aukšto dažnio radijo bangomis. Tais pačiais metais bendrovė „Tappan Stove“ pristatė pirmą naudojimui namie skirtą mikrobangų krosnelės modelį.

1957 m. – geriamieji kontraceptikai

Preparatas „Enovid“, kurį JAV Maisto ir vaistų administracija leido vartoti menstruacijų sutrikimams šalinti, pasižymėjo šalutiniu poveikiu - sintetinio progesterono ir estrogeno mišinys slopino ovuliaciją.

Po dvejų metų „Enovid“ vartojo daugiau nei pusė milijono JAV moterų – ir ne visas menstruacijų metu kankino skausmai. 1960 metais Maisto ir vaistų administracija leido „Enovid“ vartoti kaip pirmus geriamuosius kontraceptinius vaistus.

1958 m. – reaktyvinis keleivinis lėktuvas

„Boeing 707-120“ debiutavo kaip pirmasis pasaulyje komerciškai pelningas reaktyvinis keleivinis lėktuvas. Jo pirmasis pakilimas tapo naujos nebrangių kelionių oru eros pradžia.

Keturių variklių lėktuve tilpo 161 keleivis, o pripildytu kuro baku lėktyvas galėjo nuskristi beveik 8500 kilometrų (skrendant vidutiniu 960 km/h greičiu). Pirmasis komercinis skrydis prasidėjo Niujorke ir baigėsi Paryžiuje. Netrukus šis lėktuvas pradėjo skraidyti ir tarp Niujorko bei Los Andželo.

1959 m. – stiklo lakštai

Seni langai ne be reikalo iškreipia vaizdą. Jų stiklai buvo gaminami iki raudonumo įkaitusį stiklą greitai suspaudžiant tarp dviejų karštų volų. Tokiu būdu buvo gaunami nebrangūs, bet ir nelabai lygūs langų stiklai.

Britas inžinierius Alastairas Pilkingtonas sukėlė revoliuciją stiklo lakštų gamyboje, kai išlydytą stiklą ataušino virš išlydyto alavo, kurio paviršius iš prigimties yra visiškai lygus. Pirmoji gamykla, gaminusi plokščius stiklo lakštus, buvo atidaryta 1959 metais. Iki šiol apie 90 proc. visų stiklo lakštų gaminami būtent tokiu būdu.

1961 m. - belaidžiai įrankiai

„Black and Decker“ išleido pirmąjį savo belaidį grąžtą, bet kūrėjai iš nikelio-kadmio baterijų nesugebėjo išspausti didesnės nei 20 vatų galios. Įmonės inžinieriai, siekdami efektyvumo, modifikavo perdavimo skaičius ir naudojo geresnes medžiagas.

Revoliucinis šio išradimo rezultatas dabartiniams amatininkams suteikė rimtą ir galingą įrankį, o sudarius sutartį su NASA buvo sukurtos ir astronautų pirštinės.

1961 m. - pramoninis robotas

Pirmasis programuojamas pramoninis robotas „Unimate“ buvo sumontuotas „General Motors“ automobilių surinkimo linijoje Nju Džersyje. George‘o C. Devolo Jaunesniojo sugalvotas įvairiems dalykams judinti skirtas robotas iš pradžių JAV buvo sutiktas be didelių ovacijų. Tačiau jo potencialą išnaudojo japonai ir, 1968 metais licencijavę savo pramoninio roboto dizainą, iki šiol dominuoja pasaulinėje tokių robotų rinkoje.

1962 m. - ryšių palydovas

„Telstar“ į orbitą iškėlė pirmą „aktyvų“ ryšių palydovą – aktyvų dėl to, kad sustiprina ir retransliuoja gaunamus signalus, o ne tik pasyviai atspindi juos atgal į Žemę. „Telstar“ įgyvendino 1945 metais pagarsintą rašytojo fantasto Arthuro C. Clarke‘o viziją, kuris prognozavo, kad bus sukurtas pasaulinis ryšių tinklas, palaikomas geosinchroninėje pozicijoje fiksuotų palydovų.

Praėjus dviem savaitėms, Vašingtone prezidentas J.F.Kennedy surengė spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama gyvai anapus Atlanto.

Bus daugiau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją