Pasakas nagrinėjanti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji darbuotoja Jūratė Šlekonytė pastebi, kad jose gausybė įvairių motyvų. Kai kurie septynerių metų paminėjimai ugdo žmogaus valią ir kantrybę, kai kurie reiškia brandą, o kartais septynetas siejamas ir su maldomis, užkalbėjimais, siekiant atbaidyti ligą.

Nors lietuviai, kaip ir kitų šalių gyventojai, pasakose neretai mini ir kitus skaičius, septynetui suteikiama įvairiausios reikšmės, o bene dažniausiai jis siejamas su magija.

„Skaičius 7, nors ir nėra labai populiarus, vis dėlto pasižymi magine reikšme, nes naudojamas sakant užkalbėjimus, maldas. Jis žymi tam tikrą laiko tarpsnį (pasakose vaikas iš namų iškeliauja suėjus 7 metams), kuris reiškia brandą (7 metų gaidys, 7 metų diemedis). Pasakose minima, kad 7 metus žmogus turi laukti tam tikrų dalykų (pvz., kad galėtų išsikasti pinigus). Žmona laukia vyro grįžtant 7 metus. Velnias ateina pasiimti jam pažadėto vaiko, kai šiam sukanka 7 metai. Žmogus 7 metus tarnauja, 7 metus laukia, kol giltinė ateis jo papjauti. Yra pasakos siužetas, kaip žmogus velniui pasižada 7 metus nesikirpti, nesiskusti, nesiprausti“, – apie skaičiaus lydimą magiją
pasakoja humanitarinių mokslų daktarė J. Šlekonytė.

Gausios šeimos ir ilgas laukimas

Pasakų simboliką puikiai išmananti moteris nurodo, kad skaičius 7 lietuvių pasakose ir kitoje tautosakoje nėra itin populiarius.

Dažniausiai minimi skaičiai 3, 6, 9, 12. Pasakymas „už 7 marių“ tikrai nepopuliarus, daugiausia sakoma „už 9 marių“. O štai septynmyliai batai į lietuvių pasakas atkeliavo ir kitų šalių tautosakos.

„Gali būti 7 personažai: keliauja 7 kareiviai, gimsta 7 sūnūs. Vienoje pasakoje pasakojama, kaip merginą iš kerų gali išvaduoti 7 metų vaikai, kerus jie panaikina per 7 metus ir 7 dienas“, – nurodo J. Šlekonytė.

Anot jos, skaičius 7 šiek tiek žinomas sakmėse ir tikėjimuose.

„Sakoma, kad aitvarą gali išperėti 7 metų juodas gaidys. Tikėta, kad, išgirdus pirmąjį griaustinį, reikia sukalbėti 7 poterius, – nematysi žalčių, gyvačių, ir jos nieko nedarys“, – apie iš kartos į kartą keliaujančio skaičiaus magiją pasakoja pašnekovė.

Magija lydi ir paparčio žiedą, ir prognozes

Joninių naktis taip pat neatsiejama nuo magijos.
Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

„7 figūruoja ir pasakojimuose apie paparčio žiedą: Joninių naktį, dvyliktą valandą, pražydusio 7 metų diemedžio ir puplaiškio (trilapio) žiedai žmogui suteikia visažinystę“, – štai kodėl Joninių naktį dar mūsų senoliai leisdavosi į paieškas, paaiškina humanitarinių mokslų daktarė.

Beje, skaičius 7 lydėjo ne tik mistiniuose pasakojimuose. Net spėdami orus senoliai dairėsi „Septynių brolių“. Ir toks spėjimas išlikęs iki šių dienų. Vyresnės kartos žmonės orus stebi liepos 10 dieną. Jei šią dieną be perstojo lyja, buvo tikima, kad lietus lis ir dar 7 dienas, o gal net ir 7 savaites. Lietingas laikotarpis buvo vadinamas „Septyniais broliais miegančiais“ arba „mižniais“.

„Dienoj Septynių brolių miegtančių jei lyn, tai bus dar lytus ar septynias dienas, ar septynias nedėlias, ar septynis metus“, – tokie iki šių dienų yra išlikę įrašai.

Protėviai didžiulių liūčių tikrai nelaukė, visgi šiek tiek lietaus labai reikėjo. Tikėta, kad jei tą dieną lietaus nė lašo – gresia sausros metai ir mažas derlius.

Atidžiau apsidairius, skaičius 7 bet kurį žmogų lydi visą gyvenimą: vaivorykštė nušvinta 7 spalvomis, yra 7 planetos žemynai ir net savaitės turi 7 dienas, po kurių skaičiavimo ratas nuo pirmadienio iki sekmadienio vėl sukasi iš naujo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją