Ypač nepatikliai japonai žvelgia į lyginius skaičius: jie, esą, gali atnešti tiktai bėdas ir nelaimes. Visai kitoks japonų požiūris į nelyginius skaičius: jie yra laikomi dieviškos prigimties ir manoma, kad gali lemti sėkmę.

Dėl tokių nuostatų ketvertas buvo tiesiog išguitas iš ištisos tautos gyvenimo: šio skaičiaus bijoma kaip paties klastingiausio, keliančio grėsmę net žmogaus gyvybei.

Ypatingi hieroglifų, galinčių reikšti skaičius ir kitus žodžius, tarimo panašumai

Su ketvertu siejama prietaringa baimė kilo todėl, kad rašytinėje japonų kalboje skaičių 4 žymintis hieroglifas, perskaitytas skamba taip pat, kaip žodis, kurio reikšmė – „mirtis, žūtis“ (tariama kaip „si“).

Devynetas Japonijoje garsėja kaip mažiau grėsmingas, tačiau ir jis apipintas negatyviomis prasmėmis. Japoniškai žodis „devyni“ skamba kaip ištarti žodžius „skausmas“ arba „kankynė“ žymintys hieroglifai.

Egzistuoja tam tikra žodžių žaismą primenanti japonų kalbos ir rašto niuansais pagrįsta tradicija homofonus (vienodai tariamus, bet skirtingai rašomus žodžius) sieti su konkrečiomis raidžių, skaičių arba simbolių serijomis, o tada – suteikti toms serijoms naują reikšmę.

Japonijoje skaičiaus 4 nerasite niekur

Vietos, kuriose nepavyktų rasti nė vieno ketvertuko

Tai gal Japonijos visuomenėje skaičius 4 tiesiog uždraustas, kad, neduokdie, neprišauktų baisios nelaimės? Na, uždraustas jisai nėra: prireikus vis dėlto vartojamas, tik, aišku, laikantis tam tikro atsargumo.

Kaip ten bebūtų, tam tikrų netikėtų nuostatų, susijusių su ketvertu, japonai visgi prisilaiko. Užsieniečiai kartais nė nežino, kad daugiaaukščių pastatų liftuose nepavyktų rasti ketvertu pažymėto mygtuko – po trejeto iš karto eina penketas, o ketvertas – praleidžiamas. Gydymo įstaigose nėra ketvirtų palatų, o pardavinėjami arbatos ceremonijoms skirti komplektai niekada nebūna skirti keturiems asmenims.

Tarp milžiniškų megapolių gyventojų nuo seno sklando legenda apie mistinį telefono ryšio abonentą – visišką inkognito. Jo numerį, esą, sudaro vien tik ketvertukai. Tvirtinama, kad joks japonas neatsilieps į skambutį, išvydęs telefono ekrane šį numerį, kitaip jo laukia virtinė nelaimių.

Japonijoje skaičiaus 4 nerasite niekur

Mistinė skaičių reikšmė

Japonų tautai neįtiko ir dviženklis skaičius 43. Jis siejamas su naujagimių mirtimi, todėl būsimos motinos stengiasi neturėti nieko bendro su šuo skaičiumi. Gimdymo namuose, aišku, nepavyktų rasti 43 numeriu pažymėtos palatos.

Visi, kuriems tenka bent retkarčiais dalyvauti sporto varžybose, nė už ką nesutiks, kad ant jų marškinėlių puikuotųsi 42 arba 49 numeris. Japonijoje egzistuoja prietaras, kad sportininkai su šiais numeriais yra iš anksto pasmerkti užimti paskutinę vietą.

Įdomiai skamba ir dar keletas dešimčių ir vienetų, taip pat šimtų ir tūkstančių samplaikų. Tarkim, skaičius 49 tariamas kaip „siku“; taip pat skambantis žodis reiškia skausmą sukeliančias arba mirtį lemiančias kančias. Pavyzdžiui, skaičius 4 256 tariamas skamba kaip „sini goro“, t. y. kaip žodžiai reiškiantys, kad metas palikti šį pasaulį.

Skaičius 33 tariamas kaip „sandzan“ – hieroglifas, reiškiantis siaubą, vargą ir kančias, na, o skaičius 24 japonams gali nepataisomai sugadinti nuotaiką todėl, kad reiškia dviejų žmonių žūtį.

Per vestuvių ceremonijas jauniesiems tradiciškai įteikiama pinigų, bet jų suma gali būti tik nelyginis skaičius. Baiminamasi, kad pinigai, kuriuos pavyktų pasidalyti perpus, gali tapti nesantaikos obuoliu ir pasmerkti sutuoktinius nesibaigiantiems kivirčams.