Sapnų gaudyklių kilmė
Amerikos indėnai, mėgindami atsikratyti košmarų, pirmieji sugalvojo sapnų gaudykles. Dabar jas galima išvysti ne tik muziejuose, bet ir įsigyti parduotuvėse. Kai kurie žmonės pasikabina jas automobiliuose kaip laimę nešantį amuletą.
Amerikos indėnai ypač domėjosi sapnų pasauliu. Jie manė, kad nakties oras kupinas gerų ir blogų sapnų, kurie bet kada gali pasiekti miegantįjį. Sapnų gaudyklės idėja gimė anišabų ir odžibvų gentyse.
Pastarosios genties atstovai tikėjo, kad žmonės sapnuoti gali dėl daugybės priežasčių, tačiau pagrindinė – atsitiktinumas. Tai reiškia, kad kiekvieną asmenį gali aplankyti neramūs ar netgi gąsdinantys sapnai.
Genčių išminčiai ir šamanai suko galvas, kaip atsikratyti blogų sapnų – taip atsirado sapnų gaudyklės. Legenda byloja, kad anišabų genties vyriausiasis regėjo viziją apie lanke esantį voratinklį. Prie jo buvo prikibusi plunksna ir karoliukas. Tokia vizija reiškė, kad šie objektai sugavo gerus sapnus, o blogus paleido.
Sapnų gaudyklės buvo kabinamos virš miegojimo vietos ten, kur jas gali apšviesti rytiniai saulės spinduliai. Anot Amerikos indėnų, tam tikri sapnai ir juose pasirodantys vaizdiniai skirti konkretiems žmonėms. Sapnų gaudyklė negali sutrukdyti šiems sapnams pasiekti žmogų. Jie visada praeis pro tinklą, o miegantysis būtinai regės jų simbolius arba prisimins pateiktą informaciją.
Sapnų gaudyklė skirta apsaugoti nuo nakties ore skrajojančių blogų sapnų. Antraip jie neva gali aplankyti ir išgąsdinti kiekvieną miegantįjį. Sapnų gaudyklės sugauna blogus sapnus, o juos sunaikina rytiniai saulės spinduliai.
Sakoma, kad taip pagautas ir sunaikintas sapnas negali daugiau aplankyti žmonių, nes neskraido ore. Manoma, kad geras sapnas pro tinkle esantį rutuliuką arba akmenuką patenka į protą miegančiojo, gulinčio po sapnų gaudykle. Aplankę žmogų geri sapnai per gaudyklę gali grįžti atgal į nakties orą ir keliauti pas kitus arba periodiškai pasikartoti.
Sapnų gaudykles sukūrė genčių senolės. Jas kabindavo jaunavedžių palapinėse arba prie kūdikio lopšio. Sapnų gaudyklės labai reikšmingos vaikams, nes plunksnos siejasi su oru ir kvėpavimu – gyvybės simboliais. Vaiką linksmina ant sapnų gaudyklės siūbuojanti plunksna. Taip jis išmoksta vertinti tyrą orą ir jo svarbą.
Iš ko gaminamos?
Iki šių dienų tinklas yra svarbi sapnų gaudyklių dalis. Jį gausiai puošdavo dekoratyviais akmenėliais, pelėdų plunksnomis ir karoliukais. XX a. pradžioje sapnų gaudyklės dažniausiai gamintos iš medinių lankų. Juose įtvirtindavo iš dilgėlių stiebelių nupintus tinklus. Juos nudažydavo raudonais laukinių slyvų žievių sulčių dažais.
Sapnų gaudykles vaikams gamindavo iš gluosnių ir gyvulių sausgyslių. Išdžiūvus gluosniams, sausgyslės sutrūkinėdavo, ir sapnų gaudyklės nukrisdavo ant žemės. Tai simbolizuodavo perėjimą iš vaikystės į pilnametystę. Šiandien dauguma sapnų gaudyklių gaminamos iš audinio. Įvairiose JAV vietovėse ir Kanadoje jos daromos sniego batų arba ašaros formos.
Kodėl sapnuojame?
Senovėje požiūris į sapnus buvo daugmaž panašus įvairiose kultūrose. Sapnas – tai langas į anapusinį dievų ir dvasių pasaulį. Per sapnus dievai moko, įspėja, pataria žmonėms, todėl į juos žiūrėta labai rimtai. Egzistuodavo netgi savotiška profesija – sapnų aiškintojai, savotiški vertėjai, verčiantys dvasių ir dievų kalbą į žmonėms suprantamą logiką. Jie teigė, kad sapnuose gali kalbėti ne tik dievai, bet ir demonai, todėl svarbu būti atsargiems ir išmintingiems.
Taigi sapnai buvo savotiški tarpininkai tarp žmonių ir dievų pasaulių. Pasirodydavo ir kitokių įdomių įžvalgų, pralenkiančių to meto mąstymą. Pavyzdžiui, Aristotelis teigė, kad sapnai praneša apie artėjančią ligą. Tokios kalbos buvo ne iš piršto laužtos: nesąmoninga žmogaus dalis jau žino, kas vyksta kūne, nors fiziškai proveržis dar neįvykęs.
Savo reikšmingumo sapnai neteko, kai į juos pradėjo skeptiškai žiūrėti to meto mokslininkai. Pasak jų, sapnai – atsitiktinis dienos metu „nesuvirškintos“ informacijos nuotrupų kratinys, savotiškas psichikos apsivalymo ritualas, kurį analizuoti nėra prasmės. Toks požiūris vyravo ilgą laiką. Vėliau sapnų pasauliu pradėjo domėtis psichologai.
Z. Freudas teigė, kas sapnai yra „karališkas kelias į pasąmonę“. Taigi sapnai vėl atgavo tarpininko vaidmenį, tik šį kartą ne tarp dievų ir žmonių pasaulių, o tarp sąmonės ir pasąmonės. Mokslininkai galų gale pripažino, kad sapnavimas – mįslingas ir sudėtingas fenomenas, atliekantis reikšmingą vaidmenį ir užtikrinantis sklandžią smegenų veiklą.
Saldus miegas – sveikatos pagrindas
Miegas yra būtinas gerai savijautai palaikyti. Esant jo trūkumui žmogus praranda emocinį stabilumą, būna sunku susikaupti ir atlikti konkrečias užduotis. Be to, jaučiamas nerimas, stresas, norisi daugiau ir riebiau valgyti.
Miegant organizmas gamina papildomas baltymų molekules. Pastarosios naikina streso, infekcijų ir toksinų sukeltą žalą. Kai organizmas kovoja su peršalimu arba infekcijomis, imuninė sistema išskiria miegą skatinančius darinius, skirtus padėti jam ilsėtis ir tausoti energiją. Taigi taupydamas energiją, organizmas galės geriau gintis nuo įvairių „įsibrovėlių“.
