Deja, mitai byloja, kad Kasandra netikėta be reikalo, nes jos liūdni žodžiai išsipildė. Baisiausia, kad Trojos princesei nepavyko apsaugoti savo gimtojo miesto nuo visiško sunaikinimo...
Princesė, kurią įsižiūrėjo dievas
Kasandra gyveno XIII–XII a. pr. Kr. Remiantis graikų mitologija, Kasandra, kartais vadinama Aleksandra, buvo Trojos karaliaus Priamo ir jo žmonos Hekubos dukra. Trojos princesė turėjo dvynį brolį Heleną. Anot legendos, Kasandra buvo labai graži, tačiau aplinkiniai ją laikė psichiškai nesveika. Teigiama, kad tokią ją padarė dievas Apolonas, mat jis merginą prakeikė.
Yra daugybė skirtingų mito versijų, tačiau pagrindinė idėja panaši, esą princesė atsisakė su dievu mylėtis, todėl ir užsitraukė jo rūstybę. Vienoje iš mito versijų Kasandra vis dėlto sutiko pasimylėti su Apolonu, tačiau vėliau apsigalvojo. Tiesa, norėdamas įsiteikti gražuolei, dievas jai mainais už seksą pasiūlė pranašystės dovaną.
Kasandra atsisakė, tačiau supykęs Apolonas vis tik suteikė jai galią pranašauti ateitį, kartu prakeikė, kad jos pranašystėmis niekas netikėtų. Kai kuriuose pasakojimuose pabrėžiama, kad dievas merginą prakeikė bučiuodamas, neva spjovęs gražuolei į burną.
Yra ir kiek kitokia istorijos versija, esą Kasandra nuėjo į Trojoje buvusią Apolono šventyklą, o ten šliaužiojusios gyvatės palaižė jos ausis. Tai suteikė gražuolei gebėjimą pranašauti ateitį.
Nepakeliama kančia
Dievo prakeiksmas Kasandrai tapo begalinio skausmo ir nusivylimo šaltiniu. Merginos šeima ir trojėnai laikė ją melage. Anot kai kurių pasakojimo versijų, Trojos gražuolės tėvas įsakė užrakinti dukterį piramidės formos pastate.
Teigiama, kad mergina ten gyveno su sergėtoja, kuri ja rūpinosi ir informuodavo karalių apie dukters „pranašiškus pasisakymus“. Versijose, kuriose teigiama, jog Kasandra buvo įkalinta, rašoma, kad ji visiškai išprotėjo. Tačiau versijose, kur ji gyveno laisvai, tik užsimenama, kad mergina buvo tiesiog nesuprasta...
Numatė Trojos žlugimą
Kasandra numatė daug dalykų, tačiau trojėnai tikėjo tik viena jos pranašyste. Gražuolė numatė, kas yra Paris, t. y., kad jis – jos kūdikystėje dingęs brolis. Tai įvyko po to, kai Paris ieškojo prieglobsčio prie Dzeuso altoriaus ir tai lėmė jo sugrįžimą į šeimą.
Teigiama, kad Kasandra numatė, jog Paris pagrobs Spartos karaliaus Menelajo žmoną Eleną, o tai sukels karą ir Trojos sunaikinimą. Ji kartu su broliu Helenu perspėjo Parį nevykti į Spartą, tačiau meilės apakintas vaikinas jų žodžius ignoravo. Kasandra pasitiko Eleną, drauge su Pariu atvykstančią į Troją. Ji įnirtingai griebė Elenos aukso šydą ir jį sudraskė, nes matė, kad šios moters atvykimas atnešė jos tautiečiams pražūtį. Tačiau trojėnai meiliai sutiko ir pasveikino Spartos karalienę.
Teigiama, kad Kasandra netgi numatė, kokiu būdu achajai paims Troją. Ji įspėjo trojėnus apie garsųjį Trojos arklį, dabar virtusį apgaulės simboliu. Kai trojėnai už miesto vartų rado didžiulį medinį arklį, pranašė pareiškė, kad jų namai bus sunaikinti, jei tik vietos gyventojai atgabens tą nelaimingą arklį vidun.
Teigiama, kad Trojos princesė liepė saugotis šios dovanos. Tiesa, ja ir vėl niekas netikėjo, arklys atsidūrė mieste, ir Troja pralaimėjo karą. Be to, ji išpranašavo Menelajaus brolio Agamemnono ir savo pačios žūtį, motinos Hekubos likimą, dešimt metų trukusią Odisėjo kelionę namo ir t. t. Tačiau, pasak legendų, pamišusios merginos kalbos niekam nerūpėjo.
Kraupūs likimo smūgiai
Baisiausia, kad Kasandrai ne tik nepavyko išgelbėti savo miesto, bet likimas su ja pasielgė itin žiauriai. Kai trojėnai pralaimėjo karą, princesė ieškojo prieglobsčio Atėnės šventykloje. Tačiau ją pagrobė ir išprievartavo Ajaksas, salaminiečių kariuomenės, dalyvavusios kare, vadas. Teigiama, kad ji buvo nugabenta į Mikėnus ir atiduota karaliui Agamemnonui. Trojos princesė tapo jo sugulove.
Kasandra buvo nužudyta drauge su Agamemnonu. Judviejų žudikai buvo paties karaliaus žmona Klitemnestra ir jos meilužis Egistas, kuris, Agamemnonui išvykus į karą, užėmė Mikėnų sostą. Tiesa, Kasandra buvo išpranašavusi ir kraupų žudikų likimą, neva jie mirs nuo Agamemnono Klitemnestros sūnaus Oresto rankos. Pasakojama, kad aštuntais Egisto valdymo metais gražiosios princesės pranašystė išsipildė.
Viena mėgstamiausių graikų istorijų
Kasandra – viena mėgstamiausių veikėjų graikų mitologijoje. Ji minima daugybėje pjesių ir eilėraščių, kur itin aukštinamas šios moters grožis. Daugiausia medžiagos apie pranašės gyvenimą galima rasti Homero „Iliadoje“, kuri, beje, yra viena seniausių ir labiausiai gerbiamų graikų mitologijos šaltinių. Būtent iš šio kūrinio žinoma, iš kur kilusi Kasandra.
Paslaptingasis Kasandros sindromas
Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja sąvoka „Kasandros sindromas“. Taip vadinama būklė, kai žmogus šneka tiesą, tačiau juo niekas netiki. Ši sąvoka dažniausiai taikoma psichologijos, politikos ar mokslo srityje ir pirmą kartą buvo paminėta 1949-aisiais prancūzų filosofo Gastonʼo Bachelardʼo.
Psichologijoje „Kasandros sindromo“ sąvoka naudojama pranašysčių prigimčiai tyrinėti. Šiuo atveju ji apibūdina žmones su klaidingu įsitikinimu, kad jie gali išpranašauti ateitį psichozės būsenoje. Tai dažnai yra šizofrenijos ar ypatingos manijos dalis, susijusi su didybės manija.
Įdomu
Kasandra – graikiškas vardas, kuris reiškia „žinanti, kaip įpainioti vyrus“.
Manoma, kad ši gražuolė buvo Apolono vaidilutė, priėmusi viso gyvenimo skaistybės įžadus.
Anot legendų, gražioji princesė pranašystės gebėjimus perdavė broliui dvyniui. Teigiama, kad Heleno pranašystės visada būdavo teisingos. Tiesa, priešingai nei Kasandra, juo trojėnai tikėjo.
Scena, kai Ajaksas prievartauja Kasandrą, buvo itin mėgstama antikinės Graikijos menininkų.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad Kasandrai ir Agamemnonui gimė dvyniai berniukai Pelopsas ir Teledamas.
Pasak vienos legendos, Kasandra pabėgo iš pastato, kuriame buvo užrakinta, tam, kad pabandytų trojėnus įtikinti negabenti į miestą Trojos arklio.
Manoma, kad pranašė buvo priversta matyti, kaip Klitemnestra atėmė gyvybę Agamemnonui. Be to, ji buvo nužudyta tuo pačiu kirviu kaip ir Mikėnų karalius.
Panašu, kad istorikai taip pat nebuvo labai malonūs šiai tragiškai herojei. Dauguma rašytojų pasmerkė ją kaip beprotę, kuri tyčia skleidė melą tam, kad sulauktų dėmesio. Menininkai šiuo atveju buvo ne ką geresni.
Kasandra meno kūriniuose dažnai vaizduojama susivėlusiais, išsitaršiusiais plaukais, pamišusia veido išraiška, suplėšyta suknele. Žvelgiant į Trojos princesės atvaizdus atrodo, kad ji neturėjo nei moralės, nei padorumo jausmo.
Graikijoje yra Kasandros pusiasalis. Anot graikų mitologijos, jame vyko dievų ir titanų kovos.
