Užėjus ūkininkas aprodo savo ūkį, atsako į lankytojų klausimus. Česlovas Tallat – Kelpša, daugiau nei du dešimtmečius vadovaujantis audines auginančiai AB „Vilkijos ūkis“, ketina pasekti danų pavyzdžiu ir jau antrą kartą surengė atvirų durų dieną fermoje.

Savaitgalį Vilkijoje buvo galima ne tik savo akimis pamatyti, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai, bet ir asmeniškai kalbėtis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, politikais ir net gyvūnų gynėjais, kurių lyderė prisipažino, kad žvėrelių ūkį iš vidaus apskritai matė pirmąkart.

„Akivaizdu, kad čia viskas sutvarkyta taip, kaip ir turėtų būti”, - sakė „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Foto: Organizatorių archyvas

Problemų nekelia

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis teigė, kad mažiausiai gyvūnų gerovės problemų tarnyba turi dėl kailinių žvėrelių ūkių: „Kad ir kokį gyvūną augintum - kiaulę, galvijus, viščiuką broilerį ar dedeklę vištą, gyvūnui pirmiausia turi duoti, kad gautum iš jo. Mums, kaip institucijai, su kailinių gyvūnų augintojais nėra sunku bendrauti, nes tie žmonės turi lėšų investicijoms”.

Pasak G. Blekaičio, Lietuvoje registruoti 152 kailinių žvėrelių augintojai, gyvūnų auginimo metu atlikti 86 patikrinimai, o gyvūnų migdymo laikotarpiu tikrinami visi be išimties ūkiai. Be to, iškart reaguojama į bet kokį pranešimą, ar visuomeninės organizacijos, ar kaimyno skundą.

„Neseniai gavome gyvūnų gynėjų pranešimą apie tai, jog viename ūkyje daug kenčiančių gyvūnų, iškart po skundo nuvykę fermą iš 27 000 gyvūnų rasti du apsikandžioję, o vienas nepakankanai gerai mokėjo gerti iš specialios gertuvės, todėl dehidratavo. Tačiau viešai skelbti, jog pastebėta daug sužeistų gyvūnų, yra nepagarba visuomenei, meluoti į eterį negalima”, - sako G. Blekaitis.

Jis primena, kad laikant avį, triušį ar vištą bet kada gali nutikti nelaimė, bet kada gali atėjęs ryte rast negyvą gyvūną. Specialistas prisiminė, kad 2010 m. augant žvėrelių ūkių skaičiui atvykusi Europos Komisijos auditorių grupė ištyrė situaciją, tačiau neturėjo nė vieno priekaišto ar pasiūlymo.

Per metus – 42 mln. audinių

Remiantis 2015 m. visus Europos kailininkus vienijančios asociacijos Fur Europe duomenimis, Europoje pernai užauginta 45,4 mln kailių (2005 m. - 27,5 mln). Didžiąją dalį – 42.6 mln sudarė audinių kailiai. Europoje šiuo metu veikia per 5 tūkst. kailinių žvėrelių ūkių, iš viso sektoriuje dirba apie 60 tūkst. žmonių.

Ryškiausias produkcijos augimas vyko Danijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Prieš porą metų audines pradėjo auginti Bulgarija, Rumunija ir Bosnija ir Hercegovina, kur anksčiau šios šakos nebuvo apskritai. Fermos sąlygomis kailinius žvėrelius augina 23 pasaulio valstybės.

Pagal produkcijos apimtis Lietuva kartu su Graikija užima ketvirtą vietą Europoje ir eksportuoja apie 2 mln. audinių kailių kasmet. Esant gerai kainai pajamos gali siekti apie 150 mln eurų. Pagal vidutines gaunamas kainas už kailį Lietuva užima 4 vietą pasaulyje. Mūsų augintojų produkcijai galioja tokios pat taisyklės ir pardavimo galimybės kaip ir visiems pasaulio augintojams.

„Vilkijos ūkio“ vadovas Česlovas Tallat-Kelpša sako: „Kasmet lietuviški kailiai patenka į geriausius aukcionų kailių rinkinius, vadinamus „TOP LOT“. Jų kaina gali daug kartų viršyti kailio kainą, nes jį nupirkti yra garbės reikalas, kaip ir ūkininkui, kurio kailis atrenkamas į TOP LOT. TOP LOT vieno audinės kailio kaina paskutiniame aukcione buvo 137 EUR už baltos spalvos vadinamąjį velvetą (trumpaplaukį) kailiuką, nors vidutinė kailio kaina siekė 31 EUR. Rekordinė „Vilkijos ūkio“ vieno kailio kaina 2016 m. kovo aukcione buvo 105 EUR už rudas audines, kurios yra pigesnės už baltas.

Auginti blogomis sąlygomis nuostolinga

Helsinkio kailių aukciono SAGA FURS atstovas Baltijos šalyse Paulius Gabinaitis lankytojus mokė, kaip atskirti kokybišką kailį nuo nekokybiško ir pasakojo apie savo darbo specifiką.

„Aukštos kokybės ir pakankamo dydžio kailis būna tuomet, jei gyvūnas laikomas tinkamomis sąlygomis, nepatiria streso. Auginti žvėrelius blogomis sąlygomis nuostolinga, nes kailio kaina bus mažesnė už pašarų kainą”, - teigia P. Gabinaitis. Jei ūkis nesusitvarko su jam keliamais reikalavimais, aukcionas neapsiima parduoti jo produkcijos.

Paklaustas apie šios šakos uždraudimą, P. Gabinaitis juokdamasis prisiminė, kad nors 2005 m. kailinių žvėrelių auginimas Jungtinėje Karalystėje uždraustas (JK buvo 7 ūkiai), Londonas ir toliau lieka vienu iš svarbiausių kailių prekybos centru.