„Prie kavos“ rašoma, kad melanoma – greičiausiai pasitaikantis odos vėžys, kuris jis yra pats pavojingiausias. Kauno estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė Sandra Kavaliauskienė pataria reguliariai stebėti savo kūną, o atsiradus pakitimų nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Kas yra melanoma? Kaip galima ją įtarti?

Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma. 80–90 % melanomos atvejų pasireiškia odoje, retais atvejais gali pasireikšti vidaus organuose, smegenų dangaluose, akies dugne.
Reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą:

A (angl. asymmetric) – asimetriški apgamai,
B (angl. borders) – netaisyklingo kontūro apgamai,
C (angl. colours) – įvairių spalvų apgamai,
D (angl. diameter) – apgamai, kurių skersmuo didesnis nei 6 mm,
E (angl. evolution, erythema) – apgamai, kurie greitai didėja, paraudimas aplinkui.

Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pokytis, bet koks naujas požymis, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu, yra įspėjamasis ženklas. Pamačius nors vieną iš ABCDE kriterijų arba pastebėjus apgamų pokyčių, nedelsiant reikia kreiptis į dermatologą.

Kokie yra pagrindiniai odos vėžio atsiradimo rizikos veiksniai?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad didesnę nei vidutinę riziką susirgti odos vėžiu turi asmenys, kurie:
• yra šviesios odos arba greitai nudega saulėje,
• vaikystėje buvo smarkiai nudegę saulėje,
• daug laiko leidžia saulėje (darbo ar laisvalaikio metu),
• būna veikiami intensyvios saulės trumpais periodais (pavyzdžiui, per atostogas),
• naudojasi soliariumais,
• turi daugiau kaip 50 apgamų,
• giminėje yra buvę odos vėžio atvejų,
• yra vyresni nei 50 metų,
• patyrę organų transplantacijų.

Atsargiau saule turėtų mėgautis tie, kurie vartoja fotosensibilizuojančius vaistus, serga širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis.

Kaip tinkamai apžiūrėti savo kūną?

Bent kartą per mėnesį reikia atidžiai apžiūrėti savo (kartu namiškių) kūną iš priekio ir iš nugaros. Pirmiausia reikia gerai apžiūrėti veidą, nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėti šukomis praskleidžiant plaukus. Atidžiai apžiūrėti tarpupirščius, alkūnes, žastus, pažastis, pėdas. Moterys turi atkreipti dėmesį į tarpkrūtį ir odą po krūtimis. Taip pat rekomenduojama kartą per metus apsilankyti pas dermatologą, kad detaliai įvertintų odos darinius. Žmonėms, kuriems yra didesnė rizika susirgti odos vėžiu, pas dermatologą rekomenduojama apsilankyti du kartus per metus. Ankstyvoji ligos diagnostika leidžia tikėtis geresnių gydymo ir gyvenimo prognozių. Vėlesnių stadijų melanomą gali būti sunku išgydyti, nes ji gali prasibrauti į limfmazgius, kraują ir kitus organus. Sergant pirmos stadijos melanoma išgyvenimo galimybė siekia beveik 98 %, antros – 74–75 %, o ketvirtos – vos 21 %.

Ar visus pigmentinius apgamus rekomenduojama šalinti?

Ne visus. Ar apgamas pakitęs, padeda įvertinti gydytojo patirtis ir dermatoskopinis ar siaskopinis tyrimas. Nuomonė, kad apgamo geriau neliesti, jau seniai paneigta. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad įgimti pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti, ypač esantys atvirose, saulės spindulių lengvai pasiekiamose kūno vietose. Tokius apgamus reikia stebėti ir esant reikalui šalinti. Jeigu apžiūrėjus ir ištyrus apgamą matoma, kad jis nėra pakitęs, bet pacientui kliūva (yra dažno traumavimo rizika) ar kelia estetinį diskomfortą, taip pat galima šalinti. Tik tiksliai nustačius diagnozę ir žinant visas tam tikro odos darinio šalinimo galimybes, galima parinkti tinkamiausią ir kosmetiškai priimtiniausią būdą konkrečiam pacientui. Visais atvejais yra atliekamas pašalintų darinių histologinis tyrimas.

Kokios prevencinės priemonės nuo odos vėžio?

Rekomenduojama vengti saulės, kai spinduliuotė stipriausia, naudotis apsauginiais kremais, vengti nudegimų, saikingai mėgautis dirbtine saule. Labai svarbu nuo saulės saugoti vaikus. Būnant prie jūros reikia nepamiršti vandeniui atsparaus kremo, saugančio nuo ultravioletinių A ir B tipo spindulių. Geriausiai tinka losjonai su mineraliniu filtru (ne mažesniu nei SPF 30). Kremu reikia pasitepti dar namie, pusvalandį iki saulės vonių. Nepamiršti pakartotinai teptis kas 2 val. Visi mažieji saule turi mėgautis saugiai. Saulės spinduliuose negalima kaitintis vidurdienį (12–16 val.). Taip pat nuolatinė įtampa, nuovargis, žalingi įpročiai, nesveika mityba ir nekokybiškos kosmetikos priemonės gali paskatinti odos vėžio atsiradimą. Odos vėžiui, įskaitant ir melanomą, palankesnės sąlygos išsivystyti, kai nusilpusi organizmo imuninė funkcija, tad labai svarbu sveikai maitintis, gerti užtektinai vandens, fiziškai judėti, būti gryname ore, kokybiškai išsimiegoti ir skirti ne per mažai laiko poilsiui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad apie 75 % jaunų žmonių, reguliariai besilankančių soliariumuose, patiria didesnę pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos – riziką. PSO ekspertai nurodo, kad ultravioletinių spindulių šaltiniai yra vieni didžiausių vėžio pavojaus veiksnių kartu su cigaretėmis, alkoholiu ir asbestu.

Kokie yra pagrindiniai melanomos nustatymo ir gydymo metodai?

Spec. tyrimais (siaskopija ir kt.) nustatoma, ar darinys įtartinas, ar ne. Jeigu darinys turi aiškių netipiškų pakitimų, rekomenduojama jį šalinti ir ištirti histologiškai. Kai kuriais atvejais, jeigu darinys tik įtartinas, patariama jį stebėti. Nustačius melanomą, siunčiama į specializuotą gydymo įstaigą. Pagrindinis melanomos gydymo metodas yra chirurginis, jo apimtis pasirenkama atsižvelgiant į naviko išplitimą. Šis metodas veiksmingiausias, jei melanoma diagnozuojama anksti ir nėra metastazių. Kiti metodai yra adjuvantiniai (pagalbiniai) ir kombinuojami su pagrindiniu. Taigi melanomos, kaip ir visų odos navikų gydymas, parenkamas individualiai.

Įdomu

Anksti nustačius melanomą, išgydyti galima apie 97 % pacientų.
Melanoma sudaro apie 15 % visų susirgimų odos vėžiu.
Apie 50 % melanomų išsivysto iš apgamų.
4–10 % melanomos atvejų nepavyksta rasti pirminio naviko.
JAV tyrimai rodo, kad kasmet daugiau kaip 419 tūkst. susirgimų odos vėžiu išprovokuoja soliariumai.
Nustatyta, kad JAV kas valandą nuo melanomos miršta vienas žmogus.
Mokslininkų duomenimis, tikimybė susirgti melanoma padidėja iki 15 %, jei kuris nors iš artimųjų yra sirgęs šia liga.
Nustatyta, kad reguliariai besilankantiems soliariumuose žmonėms tikimybė susirgti melanoma padidėja net 75 %.
Anksčiau melanoma moterys sirgdavo du kartus dažniau negu vyrai, tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad vyrai sparčiai vejasi moteris.
Pagal statistiką, I stadijos melanoma išgydoma 97 % pacientų, II stadijos – 60–70 %, III stadijos – 30–60 %.
Kasmet nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš jų 4 milijonai miršta gerokai per anksti (30–69 metų).
Melanoma apie 24 kartus dažniau serga baltaodžiai.
Euromelanomos diena Lietuvoje pirmą kartą paminėta prieš aštuonerius metus, 2008 m.


Ropėse yra sulforafano, mažinančio riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Ši medžiaga kovoja su įvairių tipų vėžiu: melanoma, prostatos, kasos, stemplės vėžiu ir kt. Ne tik mažina riziką susirgti šia liga, bet ir padeda slopinti vystymąsi jai jau atsiradus.
2014 metų statistika rodo, kad apie 85 % ligonių, kuriems diagnozuojama melanoma, išgyvena penkerius metus.
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus pacientams melanomos prognozė yra ne tokia optimistinė kaip jauniems.