F. Kahlo gyvenimo aistros: dvi santuokos su tuo pačiu vyru ir meilė moterims

Frida Kahlo – viena garsiausių Meksikos dailininkių, realizmo, siurrealizmo ir simbolizmo atstovė. Gerbėjus domino ne tik menininkės kūryba, bet ir meilės istorijos. Jos lovoje buvo laukiami ne tik vyrai, bet ir moterys. Tačiau didžiausias jausmų audras ji išgyveno su savo sutuoktiniu.

KARVELIS IR DRAMBLYS

Du kart vedę vienas kitą, Frida Kahlo ir Diego Rivera turėjo artistišką ryšį, kurį kurstė aistra, talentas ir neištikimybė. Tačiau nepaisant to ir dviejų dešimtmečių amžiaus skirtumo, jų meilė įėjo į istoriją.

Tai buvo 1929 m., kuomet triukšminga Meksikos miesto politika slėpėsi po uždanga, kai 22 metų Frida Kahlo savo tėvams pranešė, kad planuoja tekėti už menininko Diego Rivera. Negalėdami pakeisti savo valingos dukros planų, tėvai nusileido, tačiau nuo šios santuokos nusigręžė. Jie pajuto, kad jų talentingos, tačiau užsispyrusios dukros laukia audringa ateitis.

Tiems, kurie pažinojo porą nuo pradžių, jie atrodė kaip „dramblys ir karvelis“. Jauna, graži Kahlo buvo smulkaus sudėjimo, svėrė apie 45 kg ir buvo 160 cm ūgio. Jos vyras buvo stambus, gremėzdiškas ir 20 metų vyresnis, svėrė apie 136 kg ir buvo 182 cm ūgio. Žmonės visuomet gręžiodavosi ir spoksodavo kaskart jiems pasirodant susikibus rankomis.

Kas juos nuo pat pradžių siejo, nepaisant akivaizdžių išvaizdos skirtumų, buvo jų meilė menui. Kai jie jau buvo susituokę, Rivera jau buvo gerai žinomas menininkas. Savo jaunos žmonos darbuose jis pamatė didžiulį potencialią, o ji žavėjosi Rivero įgūdžiais.

Prieš jiems susituokiant, Rivera jau buvo aplankęs Paryžių, studijavęs ankstyvąją kubizmo pradžią su tokiais menininkais kaip Pablo Picasso. O 1917 m. padirbėjęs šalia garsaus menininko Paulo Cézanne'o, jis savo darbus pritaikydavo post-impresionizmui. 1920 m. Rivero paveikslai apkeliavo parodas visame pasaulyje, tačiau būtent šiuo laikotarpiu jis susižavėjo meno forma, kuri ateityje tapo jo pagrindiniu tikslu - freskomis.

NEIŠTIKIMI VIENAS KITAM

F. Kahlo meną studijavo visą savo jaunystę, tačiau 1929 m. dėl sveikatos sutrikimų šis procesas tapo sudėtinga kelione. Būdama 6 metų, ji užsikrėtė poliomielitu, dėl kurio viena jos koja tapo trumpesne už kitą. Negalią Kahlo visą savo gyvenimą maskuodavo nešiodama sukneles iki žemės. 1925 m. dėl autobuso avarijos ji liko sunkiai sužeista, su daugybe lūžusių kaulų ir pradurtu pilvu. Šios traumos kankino Kahlo jos visą gyvenimą.

Nors abipusis susižavėjimas ir suvedė juos kartu, tačiau Kahlo ir River‘os santuoka buvo ilga ir duobėta kelionė. Rivera jau buvo du kartus vedęs prieš tai, ir net neslėpė, kad išlikti monogamiškam jam yra iššūkis. Net jo terapeutas esą tikino, kad menininkui „netinka“ būti ištikimu - todėl, jo romanai buvo dažni ir nuo Kahlo neslepiami nuo pačios draugystės pradžios.

F. Kahlo taip pat nerūpėjo ištikimybė santuokoje, tačiau vyro meilės romanai paliko didelę nuoskaudą. Ji buvo užmezgusi biseksualius santykius, tarp kurių buvo romanai su Josephine Baker ir Leon Trotsky. Nors Rivera toleravo žmonos romanus su kitomis moterimis, tačiau įtūždavo dėl lytinių santykių su kitais vyrais.

Pora atskleisdavo savo meilės romanus vienas kitam ir tada kurį laiką gyvendavo džiaugsme. Frida sekė savo tapantį vyrą dažnai prisidėdama prie jo darbo ir kasdien tapydavo kažkur netoliese.

1933 m., pora grįžo atgal į Meksiką nuvargę nuo dažnų kraustymųsi per pastaruosius kelerius metus. Kol Kahlo kentėjo dėl savo sveikatos problemų, pora įsikūrė San Angele – name, kuriame buvo atskiros gyvenamosios patalpos. Kahlo ir Rivera nusprendė rimtai ir individualiai dirbti prie savo meno.

IŠGYVENO DĖL PERSILEIDIMŲ

Nepaisant santuokos chaoso, Kahlo liūdėjo, kad ji negali susilaukti vaikų. Nuo patirtų autobuso avarijos traumų, nėštumas tapo labai sudėtingu ir ji patyrė net keletą persileidimų. Jos fizinis ir emocinis skausmas dažnai įkalindavo ir izoliuodavo ją lovoje - tapymas buvo jos vienintelis palengvėjimas. Kai jai nepavykdavo pakilti iš lovos, ji tapydavo net gulėdama.

Pora aistringai dalyvaudavo komunizmo veikloje ir susibičiuliavo su Sovietų Sąjungos raudonosios armijos viršininku - Leonu Trotsky'iu. Kai šis 1936-aisiais buvo ištremtas iš Sovietų Sąjungos, Kahlo ir Rivera netgi pasiūlė jam atsikvėpti jų namuose Meksikoje su 24 valandų per parą apsauga. Šiuo laikotarpiu įtempti santykiai tarp vyro ir žmonos visiškai subyrėjo. Kahlo jų namuose užmezgė romaną su komunistu, o Rivera miegojo su Cristina, Fridos seserimi. Po 10 metų trukusios santuokos Frida Kahlo ir Diego Rivera išsiskyrė.

Kahlo po pirmos sunkios santuokos subyrėjimo ir toliau tapė, nors dauguma jos darbų liko nepastebėti. Daugelis jos paveikslų nebuvo pripažintas net keletą dešimčių po jos mirties.

ANTROSIOS VESTUVĖS

Tačiau po audringo viengungiško gyvenimo, Diego Rivera ir Frida Kahlo nusprendė vėl būti drauge. Jie susituokė D. Riveros 53-ojo gimtadienio proga. Fridos sveikata stipriai silpo ir jos vyras dėl to buvo sunerimęs, nes reikėjo pasirūpinti jos priežiūra. Šio sunkaus laikotarpio paveikslai atspindėjo menininkės sveikatos būklę ir priklausomybę nuskausminamiesiems.

F. Kahlo dėl sveikatos sutrikimų beveik negalėdavo išeiti iš namų. 1952 metais dėl gangrenos buvo amputuota jos dešinė koja. Galiausiai ji beveik visiškai buvo pririšta prie lovos. Vyras pačiomis blogiausiomis dienomis visada buvo šalia žmonos.

Frida Kahlo mirė būdama vos 47-erių, praėjus ilgiems ligos sukaustytiems metams. Vyras neslėpė širdgėlos. Savo autobiografijoje jis rašė: „1954 m. liepos 13 d. buvo tragiškiausia diena gyvenime. Aš praradau savo mylimąją Fridą amžiams. Per vėlai supratau, kad geriausia mano gyvenimo dalis buvo meilė Fridai.“

Dviejų menininkų santuoka, Fridos Kahlo ir Diego Rivera, įėjo į istoriją dėl aistros menui ir vienas kitam. Šioje santuokoje buvo tiek pat beprotybės kiek ir grožio, ir visa tai yra apčiuopiama jų paveiksluose, kurie kabo didžiuosiuose muziejuose.

Frida Kahlo, kartą pasakė: „Palieku savo portretus, kad justum mano buvimą dienomis ir naktimis, kuomet manęs nėra šalia.“