– Maždaug du trečdaliai amerikiečių studentų prisipažįsta, kad praktikuoja vadinamąją „laisvą meilę“. Kitaip tariant, jie teikia pirmenybę „paprastam seksui“, bet ne rimtiems santykiams. Išeitų, kad tai statistinė norma?

– Tai iš piršto laužtas melas. Amerika – šalis, kurioje milijonai žmonių kartu su vaikais lanko sekmadienines mokyklas, bažnyčią. Ir jie užsiiminės „laisva meile?“ Netiesa! Pirmame universiteto kurse jie gali elgtis be ribų. Metus, dvejus. Paskui viskas bus labai tradiciškai. Po trumpo eksperimentų periodo jie tampa pavyzdiniais piliečiais – pavyzdinėmis mamomis ir pavyzdiniais tėčiais. Jie užmezga santykius, nes egzistuoja stereotipas – po dvidešimties turi turėti vaikiną ar merginą, kitaip esi nevykėlis.

Dabar atsirado nauja tendencija – išties ėmė registruoti mažiau santuokų. Visose likusiose srityse jaunimas tokie pat robotai, kaip ir visi.

Dabar susiformavo nauja subkultūra – pikaperiai („pick up“ slengu reiškia „pakabinti“ merginą ar vaikiną, red). Tarp jų yra tokių, kurie visiškai profesionaliai apsuka moterims galvas. Jeigu jų paklaustumėte, ką jie galvoja apie „laisvą meilę“, ir apie tai, kaip lengvai moterys pasiruošusios atsiduoti, jie ims juoktis. Norint užkariauti moterį, reikia išversti savo kailį, ir ne kartą. Ir mokosi jie to daugybę metų.

Nėra jokios „laisvos meilės“. Visuomenė programuoja moterį, kad vagina – tai jos svarbiausias kapitalas, kuris jokiu būdu negali būti iškeičiamas. Tuo grindžiama visa vartojimo kultūra, kurioje mes gyvename. Jeigu seksas bus dalinamas nemokamai, vartojimas neteks prasmės.

– Dažna parterių kaita – duoklė madai?

– Tai paprasčiausias garo nuleidimas. Daugelis jaunų žmonių daro tai tik todėl, kad taip elgiasi kiti. Juose nenubudo laisva dvasia, kuri leistų laisvai elgtis su savo kūnu. Ne! Tiesiog aplinkui visi taip daro. Tu nesi kietas, jeigu nepermiegojai su trimis merginomis. Merginų tarpe – tas pats. Tai taikytina amerikiečių jaunimui. Europoje veikia kiek kiti stereotipai.

– Susilaikymas ir skaistybė iki santuokos. Kiek tai kenksminga?

– Viskas priklauso nuo to, kokioje terpėje žmogus auga. Yra visuomenių, kuriose kitaip neįmanoma. Pavyzdžiui, mormonai. Pas juos neįmanomas seksas iki santuokos ar už santuokos ribų. Yra įvairių kultūrų, kur žmogui paprasčiausiai nesuteikiama teisė rinktis. Tokiose visuomenėse paprastai santuoka dar suvokiama ir kaip darbas. Jose labai mažai skyrybų. Tačiau ne dėl to, kad žmonės gerai tarpusavyje dera. Tuokdamiesi jie jau neturi kitos išeities. Tai visiškai kitas požiūris į gyvenimą. Rytuose dvylikos metų mergaitė nerodo kaprizų, jeigu ją atiduota į žmonas keturiasdešimtmečiui vyrui. Ją mama taip išauklėjo. Nuo vaikystės tokiai mergaitei diegiama: vyrą pamatysi tik per vestuves. Ką dievas atsiuntė, tą ir reikia mylėti, su tuo ir reikia nugyventi visą gyvenimą. Tai mes turime pasirinkimo laisvę, galime atsisakyti. Pas juos to nėra. O kai nėra pasirinkimo, dauguma šios laisvės ir neieško.

Lengva alkaną žmogų smerkti už tai, kad jis valgo purviną džiūvėsį. Jeigu tu pats sotus, tai ne visai sąžininga.

Visuomenėje susilaikymą kur kas lengviau pakelia moteris. Vyrams sunkiau. Moteris partnerio nebuvimą lengvai sublimuoja į vaiką. Gamta apsidraudė. Fiziologiniu požiūriu, prostatai būtinas periodinis ištuštinimas. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, neužsiima daosizmo praktikomis, sąstingio reiškiniai prostatoje, ypač turint omenyje dabartinį sėdimą gyvenimo būdą, gresia rimtomis pasekmėmis. Todėl jeigu nėra normalių nuolatinių santykių, lieka arba masturbavimasis, arba prostitutės. Kažkas turi vykti, priešingu atveju – spermotoksikozė.

Paprastai moteris nejaučia tokio stipraus poreikio seksui, kaip vyras. Ji visiškai nuoširdžiai nesupranta, kodėl vyrui taip stipriai reikia sekso. Iš čia kyla kaltinimai vyrams ir etiketės.

Lengva alkaną žmogų smerkti už tai, kad jis valgo purviną džiūvėsį. Jeigu tu pats sotus, tai ne visai sąžininga. Vakaruose buvo atliktas eksperimentas. Moterims dirbtiniu būdu, darant injekcijas, buvo pakeltas testosterono lygis. Kai šis hormonas pasiekė 20 procentų to, kas vyrams duota gamtos, visos moterys paprašė nutraukti tyrimą. Jos pasakė, kad nebegali daugiau savęs kontroliuoti, pasiruošusios pulti vyrus ir juos išprievartauti. O vyrai gyvena su penkis kartus didesniu testosterono kiekiu (!!!) ir nieko nepuola. Todėl jiems susilaikyti gerokai sunkiau.

– Lytinio gyvenimo pradžia: nuo kelerių metų?

– Nuo aštuoniolikos. Tai numatyta įstatymo, kurį priėmė išmintingiausieji. Iš tikrųjų, aštuoniolika metų – tai labai puikus amžius. Mūsų laikais žmonės dėl to, kad nuolat būna virtualiame pasaulyje, neturi gyvenimiškos patirties. Netgi vaikai gatvėse nebežaidžia. Dėl šios priežasties jaunoji karta ėmė vėliau bręsti. Prieš pora dešimtmečių žmogus, stojantis į institutą, jau buvo kažką matęs, paaugliai važinėdavo uždarbiauti. Pavyzdžiui, aš, būdamas trylikos, lankiausi archeologinėje ekspedicijoje, miegojau palapinėje, padėjau kasinėjimuose. Tai gyvenimiška patirtis. O šiandien 20-30 metų žmonės – dar vaikai. Žinoma, fiziologine prasme jie subrendo, tačiau prisiimti atsakomybę, suprasti, kad tavo mergina, be susidomėjimo seksu, dar turi ir jausmus, jiems visa tai nauja. Šiandieninė karta nieko tame nesupranta.

– Jūsų paskaitų lankytojai – kas jie?

– Paskaitų paklausyti ateina vyrai ir moterys nuo 25 iki 55 metų. Audio knygas klauso nuo 21 metų. Jaunesni žmonės santykių kokybe dar nesidomi. Merginos mėgaujasi tuo, kad jaunuoliai paskui jas bėgioja, už jas moka. O jaunuoliai alkani – pakankamai visaėdžiai. Paskui, prisivalgę, pradėję pastovius santykius, jie nori suprasti ir domisi tokio pobūdžio informacija. Kada ne vienkartinis seksas, o dveji-treji metai kartu. Vyras mato, kad moteris nepatiria malonumo, imituoja orgazmą, o paklausti tiesiai – gėdijasi. Moterys taip pat gėdijasi, kreipiasi į mane.

– Lytinis švietimas – kas turi tuo užsiimti?

– Tai valstybės tema. Lytinis švietimas, etikos problemos, kontracepcijos klausimai ir sveikata, kitos lytinio švietimo funkcijos – apie tai turi kalbėti specialistai. Tėvai taip pat turi laikyti ranką ant pulso, žinoti, kokią informaciją suteikia jų vaikams ir atsakyti į jų klausimus, kalbėtis. Tačiau pagrindinės sveiko lytinio gyvenimo temos turi būti dėstomos mokykloje, kaip tai daroma Vakaruose.