Baisus kariškio žmonos gyvenimas

Mata Hari iš tiesų buvo Margaretha Geertruida Zelle. Ji gimė 1876 m. rugpjūčio 7 d. Nyderlanduose, Leuvardene. Ji buvo išlepinta pirklio Adamo Zelles duktė, kuris negailėjo dukrai brangių dovanų, pavyzdžiui, ožkų traukiamo mini vežimėlio. Mergaitė augo nerūpestingai, bet paauglystėje mirė jos motina, o tėvas bankrutavo.

Būdama 19 metų M. G. Zelle ištekėjo už kariškio – kapitono Rudolpho MacLeodo po šešių dienų pažinties, o tada išvyko su juo į Rytų Indiją. Jos vyras buvo lošėjas, girtuoklis, kuris smurtaudavo prieš žmoną psichologiškai ir fiziškai. Be to, jis sirgo sifiliu, tačiau tvirtino, kad tai cukrinis diabetas. Pora susilaukė dviejų vaikų. Sūnus mirė keistomis aplinkybėmis, sklandė gandai, kad dėl tarno kaltės.

Mata Hari, 1895 m.

Egzotinių šokių šokėja

Kai sutuoktiniai galiausiai išsiskyrė, R. MacLeodas prisiteisė antro vaiko globą, o A. G. Zelle išvyko į Paryžių. Ji ėmė pozuoti nuoga, dirbo prostitute, galiausiai tapo šokėja. Paryžiuje tuo metu buvo naudinga viskas, kas egzotiška, rytietiška, o ji sukūrė savo šokimo stilių, pasitelkusi gyvenant Indijoje įgytomis žiniomis.

Paryžius greitai priėmė naują šokėją. Ji pasirinko sceninį vardą Mata Hari, malajiečių kalba tai reiškia „saulė“. Išgarsėjusi, ji susikūrė ir naują biografiją. Pagal vieną versiją, ji buvo indė princesė, įsmukdavo į šventyklas ir taip išmoko šventų šokių. Mata Hari šokdavo beveik nuoga.

Vis didėjant populiarumui Mata Hari pasisamdė agentą Gabrielį Astrucą, kuris užsakė jai olimpinę muzikos areną už 10 000 frankų. Tiesa, ne visiems patiko jos šokis. Kartą vienoje scenoje su ja šokusi balerina Carlotta Zambelli pareiškė: „Ji tokia pati indė šokėja, kaip aš kinė padavėja.“
Mata Hari

Mata Hari buvo ne tik šokėja, bet ir kurtizanė, jos meilužiai buvo keli aukšto rango kariškiai. Iš dalies todėl ji sudomino tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos vyriausybes. Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ji šoko Vokietijoje. Nors gimusi Nyderlanduose, Mata Hari buvo laikoma Prancūzijos piliete, tad konfiskavo visus jos daiktus. Vokietijos konsulatas kompensacijos nepasiūlė, tačiau pasiūlė pinigų už prancūzų šnipinėjimą.

Sušaudyta kaip agentė

Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, Mata Hari patraukė ir Prancūzų žvalgybos dėmesį. Paklausę Italijos vyriausybės patarimo, prancūzai pradėjo jos deportavimo procedūrą. Užuot išvykusi Mata Hari įtikino prancūzus mokėti jai už informaciją apie vokiečius. Ji užsiprašė didelių sumų iš Prancūzijos ir Vokietijos, šnipinėjo abiem valstybėms.

Mata Hari suėmė, nes prancūzai susekė, kad ji šnipinėja vokiečiams. Tų pačių metų liepą įvyko teismas, ją apkaltino dėl 50 000 prancūzų kareivių žūties. Laisvo elgesio moters reputacija irgi suveikė prieš ją, daugelio buvusių meilužių prašymų pasigailėti nepaisė. Mata Hari sušaudė už šnipinėjimą Vensene. Ji išsireikalavo, kad ją sušaudytų be raiščio ant akių ir pasiuntė bausmės vykdytojams oro bučinį.
Mata Hari

Mata Hari palikimas

Yra versijų, kad Mata Hari buvo tiesiog atpirkimo ožys vietoje visų šnipų prancūzų žvalgyboje, kad jos mirtimi siekta nukreipti visuomenės dėmesį nuo karo aukų. Dažnai kvestionuojama jos, kaip šnipės, įtaka ir veiklos efektyvumas. Ji tikrai turėjo ryšių su kariškiais, tik sunku nustatyti, kiek ji buvo susijusi su šnipinėjimu. Teisme ji prisipažino ėmusi iš vokiečių pinigų, tačiau nepaliovė tvirtinti, kad mainais taip ir nepateikė vertingos informacijos.

Jos nekaltumą galbūt patvirtinsiančius dokumentus Prancūzijos vyriausybė turėtų paviešinti kitais metais, kai sukaks 100 metų nuo jos mirties. Mata Hari išliko garsi ir po mirties. 1964 m. filme apie dvigubą agentę ją įkūnijo garsi aktorė Greta Garbo, daugelį dešimtmečiu jos vardas siejamas su vilionėmis ir intrigomis.
Mata Hari