5BRAŠKĖS kartu siūlo apžvelgti pačių populiariausių itališkų kokteilių istoriją, nes jie ne be reikalo buvo pavadinti garsiausių Italijos asmenybių vardais.

„Bellini“ – vynas, maišytas su persikų sultimis. Tai yra bene pats populiariausias itališkas kokteilis, turintis išties spalvingą atsiradimo istoriją.

Kai Venecijoje duris atvėrė „Harry's Bar“, kuriam populiarumą pelnė būtent „Bellini“ kokteilis, pavadintas garsiojo Renesanso laikų dailininko garbei.

Teigiama, kad gėrimo autorius – Giuseppe Ciprianis, kuriam turime būti dėkingi už gardųjį carpaccio. G. Ciprianis ir įkūrė ir itališką užeigą „Harry‘s Bar“. Čia ypatingai mėgo lankytis to meto vietos ir užsienio garsenybės. Manoma, kad kokteiliui „Bellini“ pavadinimą pasiūlė būtent ispanų rašytojas, minėtame bare parašęs romaną „Anapus upės, medžių ūksmėje”.

Bellini kokteilis
Foto: Vida Press

Originalus „Bellini“ kokteilio receptas: į atšaldytą taurę įdėti 50 ml šviežiai trintos baltųjų persikų tyrės ir įpilti 100 ml sauso „Processo“ vyno.

„Rossini“ – putojančio vyno ir šviežių braškių tyrės mišinys, sukurtas garsiojo kompozitoriaus, vieno iš didžiausių italų operos kūrėjų Gioacchino Rossini garbei.

19 amžiaus italų kompozitorius, kurį išgarsino tokios operos, kaip „Sevilijos kirpėjas“ ar „Viljamas Telis“, daug metų kūrė ir gyveno Venecijoje. Todėl garsų menininką pagerbti norėdami vietos žmonės pavadino jo vardu ne gatvę ar skulptūrą, bet vieną populiariausių to meto kokteilių.

Kokteilis Rossini
Foto: Vida Press

„Aperol Spritz“ kokteilio gimtinė taip pat yra Venecija. Tačiau šis vokiškai skambantis gėrimas (vokiškai spritzen yra purkšti, - aut. Past.) buvo perkrikštytas ir patobulintas austrų.

Venecijos teritorijas okupavę austrai itališką vyną nusprendė gerti savaip – jį maišydavo su mineraliniu arba sodos vandeniu. Manoma, kad tuo metu prieš okupantus kovoję Venecijos gyventojai 1848 metais „Aperol Spritz“ kaip protestą jų pamėgtą gėrimą nudažė raudonai įpildami raudono vyno arba likerio.

Aperol Spritz
Foto: Vida Press

Šių dienų „Aperol Spritz“ išpopuliarino iš gondolų ir kanalų miesto kilę broliai Luigi ir Silvio Barbieriai. Gaminant „Aperol Spritz“ buvo sugalvota „3-2-1“ taisyklė, kurios laikomasi iki šiol. Kokteilio receptą sudaro 3 dalys: šampanizuotas vynas (pvz., „Prosecco“), 2 dalys „Aperol“ ir 1 dalis mineralinio vandens. Taip pat į gėrimą dedamas ledas, pusė griežinėlio apelsino.

„Amerikano“ kokteilis taip buvo pakrikštytas milaniečio Gaspare Campari, kuris sukūrė garsųjį „Campari“. Šį kokteilį italas pradėjo pardavinėti savo bare „Cafe Campari“ dar 1860 m. Tiesa, pradžioje kokteilis buvo vadinamas „Milano-Torino“, nes juk gėrimas gimė Italijoje: „Campari“ – Milane, o vermutas „Cinzano“ – Turine.

Tačiau XX a. Pradžioje šį kokteilį ypatingai pamėgo amerikiečiai, tad gėrimas buvo pavadintas „Amerikano“. Gėrimo gerbėjai akcentuoja, kad Iano Flemingo romane „Casino Royale“ Džeimsas Bondas užsisako būtent „Amerikano“, o ne „Martini Dry“.

Kokteilis Amerikano
Foto: Vida Press

Kita kokteilio pavadinimo kilmės versija byloja, kad „amaro“ itališkai reiškia kartų, kas taikliau apibūdina kokteilį nei „Milano-Torino“.

„Martini Dry“ – niekam ne paslaptis, kad šį kokteilį išgarsino tas pats veiksmo filmų herojus Džeimsas Bondas.

Šio garsaus gėrimo autorius nėra tiksliai žinomas – dėl „Martini Dry“ kilmės pešasi ne tik šalys, bet ir Amerikos ir Europos žemynai. Viena iš teorijų teigia, kad kokteilis pirmą kartą buvo suplaktas italų barmeno Martino di Armos di Taggios. Tiesa, jį įkvėpimas sukurti tokį gėrimą aplankė ne Italijoje, bet Niujorke.

Kokteilis Martini Dry
Foto: Vida Press

Dabar šio kokteilio receptas gerokai skiriasi nuo pirminio varianto. Ankščiau jį sudarė vienodos dalys džino ir vermuto. Ilgainiui džino proporcijos vis didėjo, o kai kuriose šalyse Pirmojo pasaulinio karo metais kokteilis buvo papildomas apelsinų trauktine ar degtine.

Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos feldmaršalas Bernardas Law Montgomery visuomet gėrė „Martini Dry“ santykiu 9 ir 1. Vyras buvo įsitikinęs, kad toks kokteilis yra ne tik kur kas geresnis, bet ir puikiai atspindi jo karių ir priešų santykį.

Taigi, dabar „Martini Dry“ receptas yra toks: 40 ml džino, 20 ml sausojo vermuto. Ir 1870 metais pirmąkart į kokteilį įmesta alyvuogė, tapusi šio gėrimo vizitine kortele.