Lietuviai galėjo laisviau keliauti, susipažino su kitų kultūrų virtuve ir perėmė geriausias jų tradicijas, tapo drąsesni eksperimentuodami su maistu.

Šalia tradicinio sotaus, riebesnio ir kaloringo maisto, atsirado kitų kultūrų patiekalų (picų, burgerių, suši, dešrainių) bei prieskonių, kuriais žmonės pagardino įprastą ir tradicinį maistą – patiekalus iš mėsos, bulvių, žuvies.

„Prieš 25 metus retas valgytojas atpažindavo bazilikais, raudonėliais, jalapenais ar kario prieskoniais pagardintus produktus. Netgi į mėsos patiekalus, įdarytus vaisiais ar uogomis, žiūrėdavo nepatikliai. Tačiau šiandien lietuviai jau nesistebi egzotiškais triufelių, tamarindų, ančiuvių, kokosų ar durijų skoniais. Ką jau kalbėti apie įvairius saldžiarūgščius azijietiškus patiekalus“, – sako skonio meistras ir kulinaras Algis Kairys.

Vaikosi vegetarizmo ir neatsisako greito maisto

Per savo karjerą „Daumantų“ įmonėje A. Kairys sukūrė daugiau nei 600 įvairiausių pagardų receptų. Jo teigimu, receptai per šį laiką keitėsi, nes subrendo nauja karta, kurios valgymo įpročiai – kitokie nei jų senelių ir tėvų.

Kentukio mėsainis
Foto: Santa Maria nuotr.

Šiandien auga vadinamosios „Millenium“ (21-34 metų amžiaus žmonės) ir „Z“ kartos (jaunesni nei 20 metų amžiaus žmonės), kurios drąsiau nei ankstesnės kartos į savo racioną įsileidžia egzotiškesnių patiekalų bei, paradoksalu, greito maisto produktų.

„Šiuo metu lietuvių maisto kultūroje galime pastebėti kelias tendencijas. Vieni, dažniausiai vyresni žmonės, laikosi senų įpročių. Maitinasi tuo, kuo įpratę iš anksčiau. Paprastai tai būna sotus, mėsiškas, naminis maistas. Kiti, į Lietuvą atkeliavus greitojo maisto tinklams, susigundė populiariais, tačiau ne tokiais sveikais gaminiais ir pusfrabikačiais“, – teigia A. Kairys.

Pasak jo, šiandien madingesniais tampa ir vegetariški ar veganiški patiekalai – soja, tofu, falafeliai, kuskusas. Prieš gerus 25 metus į vegetarizmą linkusių lietuvių buvo tik vienetai.

Renkasi brangesnį, bet sveikesnį maistą

Skonio meistro teigimu, šiandien jaunesni – „Millenium“ ir „Z“ kartos – Lietuvos gyventojai mieliau renkasi ir brangesnį, bet sveikesnį maistą. Tokias tendencijas jis pastebi ir kitose pasaulio šalyse.

„Patys jauniausi lietuviai, skirtingai nei jų tėvai ir seneliai, greičiau perima vakarietiškas madas, t.y. daugiau dėmesio skiria paties maisto išvaizdai, jo pateikimui bei drąsiau ieško sveikesnių, ekologiškų produktų iš kitų šalių. Natūralu, kad už tokius produktus, kuriuos siūlo egzotiški kraštai, jie ir sumoka daugiau pinigų“, – sako A. Kairys.