VONIA SU KROKODILO MĖŠLU

Skelbiama, kad daugybė gyvūninių produktų ir šalutinių produktų daro stebuklus odai, bet šis gali sukelti pasibjaurėjimą.

Senovėje graikai ir romėnai purvo vonioms naudodavo vieną ypatingą komponentą – krokodilų išmatas. Vonias pripildydavo žemių ir krokodilų ekskrementų mišiniu. Su krokodilų išmatomis darydavo ir jauninamąsias kaukes veidui.

DUOBUČIŲ DARYMO APARATAS

Vienas keisčiausių išradimų – Isabelles Gilbert duobučių darymo aparatas, pasirodęs rinkoje 1936 m.

Damoms, kurios mirtinai troško duobučių skruostuose, aparatas su rankenėlėmis, kurias spyruoklės įremdavo į skruostus, buvo tikras išsigelbėjimas. Deja, duobutės iš skruostų gana greitai išnykdavo, o naudotis aparatu buvo labai nepatogu.



Twitter nuotr.

KASPINUOČIŲ DIETA

Grožis prasideda iš vidaus. 19 a. Anglijoje buvo labai madingas moterų liesumas. To siekdavo keisčiausiomis priemonėmis, pvz., kaspinuočių dieta – žmonės išgerdavo tablečių su kaspinuočių kiaušinėliais, kurie užaugdavo pilve.

Kaspinuočiai augdavo, maitindavosi žmonių maistų, kol galiausiai juos ištraukdavo (labai nemaloni procedūra). Laimė, ši dieta greitai išėjo iš mados.

Foto: wikipedia nuotr.

KOJŲ RIŠIMAS

Vienas šiurpiausių grožio procedūrų – kojų rišimas Kinijoje. Iš pradžių kojas rišdavo šokėjams, paskui šia mada užsikrėtė ir visos moterys.

Kojas pradėdavo rišti 4 – 7 metų mergaitėms. Visus pirštus, išskyrus didįjį, sulaužo, pėdą stipriai apriša, kad ji neaugtų. Taip darydavo vyriausiai šeimos dukteriai, kad padidėtų jos šansai ištekėti, nes normalaus dydžio pėda simbolizavo galėjimą dirbti.

Ši tradicija gyvavo apie 1000 metų.

PUDRA SU ŠVINU

Švietimo epochoje buvo madingas aristokratiškas odos baltumas. Įdegusi oda reiškė, kad daug laiko praleidžiama lauke, taigi dirbama. Kuo baltesnė oda, tuo turtingesnė moteris.

Taigi, odą aristokratai balindavo pudra iš švino baltalo, kalcio karbonato ir peroksido. Šia pudra barstydavo kiekvieną pliką odos lopinėlį. Pudra buvo toksiška, tad laikui bėgant prasidėdavo odos uždegimai, net išslinkdavo plaukai.

Foto: Vida Press

KRAUJAVIMAS

7 a. moterys, norėdamos būti kuo labiau išblyškusios, vis nuleisdavo kraujo. Turbūt nereikia nė sakyti, kad tai stipriai sumažindavo jų gyvenimo trukmę.

JUODI DANTYS

Šiais laikais žmonės nori baltesnių dantų, o Meiji eros metu Japonijoje buvo atvirkščiai – ištekėjusios moterys nusidažydavo veidą ir dantis juodai (netekėjusių moterų dantys būdavo balti).

Pirmiausia dantis ištrindavo granatų žievele, kad nugraužtų emalį, tada dažydavo dažais iš metalo ir specialių riešutų. Dantys vis pašviesėdavo, tad šią procedūrą reikėdavo kartoti kas tris dienas.

KLIJUODAVO PLAUKUS

Vešlūs plaukai visais laikais buvo grožio simbolis, tačiau viduramžiais moterys nevisavertiškai maitinosi, tad plaukai nebuvo vešlūs ir ilgi. Moterys nešiodavo perukus, kurie nebuvo higieniški.

Viktorijos laikais ant medinio karkaso pritaisydavo plaukų, o tada priklijuodavo peruką prie galvos su mišiniu iš bebro ir kiaulės taukų. Šiam taukų mišiniui negalėdavo atsispirti žiurkės – jos apsigyvendavo nakčiai padėtuose perukuose, kol galiausiai buvo išrasti narvai perukams.

Foto: Vida Press

ŠLAPIMU SKALAUDAVO BURNĄ

Senovėje nebuvo lengva išsaugoti sveikus, baltus dantis. Senovės romėnai tikėjo, kad išeitis – portugalų šlapimas. Ąsočius šlapimo gabendavo iš Portugalijos į Romą, nes tikėjo, kad jis stipresnis nei vietinis romėnų šlapimas. Šlapime esantis amoniakas iš tiesų dezinfekuoja. Taigi šlapimu dantis skalavo mažiausiai iki 18 a.

PADEGDAVO ODĄ

Šis būdas buvo naudojamas Kinijoje. Rankšluostį pamirkydavo alkoholiu, ant veido ar kūno dalių kurioms trūko tonuso, užberdavo vaistažolių, uždėdavo tą rankšluostį ir padegdavo kelioms sekundėms. Tai neva sutikdavo odai energijos, ją sustangrindavo, aplygindavo raukšles. Ši procedūra gana saugi, jei tik per ilgai nedeginama. Tiesa, dabar tokių procedūrų gal nebedarykime...