A. Einšteino paslaptys: IŠTVIRKĘS ROMANTIKAS slėpė ligotą dukrą ir audringus romanus su meilužėmis

Nepaisant to, kad Albertas Einšteinas sirgo autizmu, jis buvo aistringas vyras, kuris turėjo dvi oficialias žmonas ir dešimtis meilužių. Žydų kilmės vokiečių fizikas buvo vadinamas ne tik genijumi, bet ir ištvirkusiu romantiku, kuris rašė savo meilužėms eiles, viliojo kolegų žmonas ir, kalbama, netgi savo podukras.

LIGOTI VAIKAI

Taigiama, kad garsusis fizikas sirgo Aspergerio sindromu (autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumais bendravime). Tiesa, būtent autistai pasižymi aukštu intelektu ir genialiu mąstymu.

Inžinieriaus ir namų šeimininkės šeimoje gimęs vienas garsiausių pasaulio mokslininkų nemokėjo naudotis dantų šepetėliu ir nenešiojo kojinių.

„Kai supratau, kad kojos pirštas anksčiau ar vėliau kojinėje padaro skylę, nustojau jas dėvėti“, - yra paaiškinęs jis.

Pirmagimė Lieserl gimė su Dauno sindromu ir netrukus buvo įvaikinta kitos šeimos.

Pirmoji A. Einšteino žmona - studijų laikų meilė - serbų matematikė Mileva Maric, su kuria jis susituokė 23-ejų, pagimdė fizikui tris vaikus.

Deja, genijaus atžalos taip pat buvo ligotos. Istorikai pateikia įvairiausias versijas. Viena jų teigia, kad pirmagimė Lieserl gimė su Dauno sindromu ir netrukus buvo įvaikinta kitos šeimos. Spėjama, kad mergaitės jauna pora atsisakė dėl to, kad susilaukė jos dar nesantuokoje. O toks kūdikis tais laikais esą būtų pakenkęs mokslinei karjerai. Apie šią mergaitę buvo sužinota tik visai neseniai, atradus A. Einšteino susirašinėjimus su savo pirma žmona.

Porai teko išgyventi dar vieną skaudų likimo smūgį, nes jųdviejų sūnus Eduardas sirgo Šizofrenija.

ŽMONA ATĖMĖ NOBELIO PREMIJĄ

Kalbama, kad tuomet Alberto ir 4 metais vyresnės serbės meilei koją kišo A. Einšteino motina. Esą marti buvo per prasta jos aukšto intelekto sūnui, be to – ne žydė. Tačiau karjerą šeimai paaukojusi slavė nuo pat studijų laikų mylėjo savo vyrą ir stengėsi daryti viską, kad jis būtų laimingas.

Pirmoji genijaus žmona ne tik taikstėsi su vyro keistenybėmis, bet ir su neištikimybe. Deja, jis to nevertino ir ilgainiui meilė žmonai virto neapykanta. Dėl įgimto klubo defekto šlubuojanti Mileva iš vyro neretai sulaukdavo paniekos ir neapykantos kupinų žodžių.

Tiesa, per skyrybas serbė savęs nenuskriaudė ir iš vyro išsireikalavo krūvos pinigų ir... Nobelio premiją, apie kurią tuometinis Šveicarijos patentų biure dirbantis technikos ekspertas tikrai negalvojo.

Skeptikų nuomone, tai buvo padaryta visiškai pelnytai, nes esą daugelio A. Einšteino išradimų autorė buvo būtent matematikė Mileva.

ĮSIMYLĖJO PUSSESERĘ

Su pirmąja žmona A. Einšteinas išsiskyrė dėl savo giminaitės – pirmos eilės pusseserės Elsos Lowenthal, tapusios antrąja genijaus žmona. Jų meilės romanas užsimezgė dar tada, kai Albertas buvo vedęs, todėl nieko nuostabaus, kodėl taip įsiuto vyro palikta Mileva.

Pagal meilužių meilės laiškus buvo pastatytas ne vienas romantinis filmas.

Kurį laiką įsimylėjėliai slapčia susirašinėjo. O pagal jų meilės laiškus netgi buvo pastatytas ne vienas romantinis filmas. Pats naujausias - „Jums žinutė“ su Meg Ryan ir Tomu Hanksu.

Amžininkų teigimu, ši moteris aukštu intelektu gal ir nepasižymėjo, bet užtat buvo labai apsukri brangenybių ir įtakingų vyrų medžiotoja. Tuo metu A. Einšteinas jau buvo tapęs žvaigžde, pasaulį užkariavęs su savo reliatyvumo teorija.

Į jo draugų ratą prašėsi princai, karaliai, prezidentai, imperatoriai, mokslininkai ir turtuoliai. „Viso pasaulio pamišėliai man rašo laiškus ir prašo įvertinti jų darbus, kviečiasi į svečius“, - mokslininkas guodėsi dėl užgriuvusios šlovės. Jis nekentė žymaus žmogaus statuso. Tai bylojo ir jo legendinė nuotrauka su iškištu liežuviu - A. Einšteinas skubėjo į automobilį po svarbios spaudos konferencijos, tačiau jam kelią pastojo tykoję paparacai. Tokiu vaikiškos paniekos gestu jis išreiškė savo požiūrį į populiarumą.

Kai kurie tikina, kad mokslininkas buvo užmezgęs slaptą romaną ir su savo žmonos dukterimi iš pirmosios santuokos.

Nepaisant to, kad fizikas mylėjo savo antrąją žmoną Elsą, nesantuokiniams romanams atsispirti vis tiek negalėjo.

Antroji jo žmona taip pat turėjo toleruoti sutuoktinio neištikimybę ir netgi tai, kad meilužes jis vesdavosi pas juos į namus.

Net ir būdamas susituokęs fizikas daug metų intensyviai bėgiojo paskui sijonus. Esą buvo užmezgęs slaptą romaną ir su savo žmonos Elsos dukterimi iš pirmosios santuokos.

APKERĖJO RUSŲ ŠNIPĖ

Viena iš jo dešimčių meilužių buvo rusų skulptoriaus Sergejaus Konenkovo žmona Margarita. 1998 metais aukcione buvo parduoti Alberto Einšteino laiškai, kuriuose fizikos genijus akivaizdžiai demonstravo šiai moteriai šiltus jausmus. Tik po daugelio metų iššifruotuose sonetuose (1896 metais jis buvo atsisakęs Viurtembergo pilietybės ir priėmęs Šveicarijos, bet neretai kalbėdavo gimtąja švabų tarme, - aut. Past.) genijus atsiskleidė kaip romantiška ir švelni siela. Tuo metu fizikui buvo 56-eri, rusei – 39-eri.

Kalbėdamas apie savo meilę, jis netgi naudojo tokį slaptažodį kaip Alma – Alberto ir Margaritos trumpinį.

Romanas su vedusia skulptoriaus žmona daug metų buvo slaptas. Ir netgi po to, kai 1936 metais po sunkios ligos mirė antroji A. Einšteino žmona Elsa, jis Margaritai atvirai jausmų demonstruoti vis tiek negalėjo. Moteris tuo metu buvo ištekėjusi ir savo sutuoktinį turėjo vynioti aplink pirštą – M. Korenkovos vyras ilgai nesuprato vedžiojamas už nosies.

Einšteinas buvo gabus ne tik rašydamas įvairias formules. Fizikos genijus savo mylimai mūzai dažnai kūrė sonetus. Vienas iš jų: Tu nepabėgsi iš šeimos rato. Tai bendra mūsų nelaimė. Neišvengiamai perskrostas dangus žiūri į mūsų ateitį.“

Deja, poros laimei trukdė ne tik santuokiniai ryšiai, bet ir prasidėjęs karas. Margarita buvo rusų šnipė, teikė informaciją apie Amerikos branduolinį projektą. Todėl netrukus jos ir Einšteino santykiais susidomėjo saugumo žvalgybos. Įsikišus politinėms struktūroms, įsimylėjėliams teko atsisveikinti.

UŽKONSERVAVO SMEGENIS

Nepaisant to, kad negalėjo matytis, buvę meilužiai susirašinėjo dar 10 metų, iki pat mokslininko mirties.

Beje, įdomu tai, kad A. Einšteinui mirus, gydytojai prieš kremuojant kūną užkonservavo smegenis tikėdamiesi, kad kada nors ateityje kas nors įmins šio žmogaus genialumo mįslę.

Šio mokslininko gyvenimas apipintas įvairiausiais gandais ir mitais. A. Einšteino palikimą valdę asmenys daug metų akylai cenzūravo viešumoje pasirodžiusią informaciją, stebėjo, kad nebūtų paviešintos nepalankios asmeninio gyvenimo detalės.