SEKSO DŽIHADAS - Alacho kovotojų siūloma „romantika“ pritraukia vis jaunesnes merginas ir iš Europos

Vis daugiau merginų iš Europos, Afrikos ir Azijos meta darbus, studijas, mokslus ir susikrovusios lagaminus išvyksta palaikyti opozicijos kovotojų Sirijoje teikiant jiems seksualines paslaugas. Merginos, tarp kurių atsiranda vis daugiau nepilnamečių, ne tik per prievartą, bet ir savo noru atsiduoda sekso vergijai vien tam, kad pakeltų islamo kovotojų seksualinę dvasią.

Išplitus islamiškam fanatizmui, didėjant tokių grupuočių, kaip „Al Qaeda“, „Jabhat al Nusra“, „Islamo valstybė“ įtakai, daugėja ne tik žiaurių bausmių, kai priešininkui viešai nukertama galva. Visų šių grupuočių gausa paskatino atsirasti dar vieną reiškinį – sekso džihadą.

Kad ir kaip save stengtųsi pateikti „kovotojai už tikėjimą“, vadintų save Dievo ginklu, kurio tikslas – sunaikinti islamo priešus, visiems seniai aišku, kad net tokiems fanatikams nesvetima tai, kas žmogiška. Tačiau tam, kad patenkintų žmogiškus poreikius, reikalingos merginos. Apie šias merginas toliau ir bus pasakojama.

GALIMA TIK SU ŽMONA IR SU VERGE

Be elementarios žmogiškos fiziologijos čia svarbūs ir islamo tikėjimo mokymo ypatumai. Islame, kaip žinoma, reglamentuojamas bet koks žmogaus gyvenimo aspektas – nuo A iki Z. Be abejonės, dėmesio skirta ir seksualinių santykių klausimams. Islamo požiūriu, padorus musulmonas neturi praktikuoti lytinių santykių su bet kuo. Galimi tik du variantai – su žmona ir su verge.

Pirmu atveju viskas aišku, tiesa, irgi yra sunkumų, turint omenyje Rytuose paplitusią nuotakos išpirkos, kuri ne kiekvienam įkandama, tradiciją. Na, o pagrindinis vergių šaltinis – karinis džihadas. Kaip žinoma, Mohametas gana pakančiai vertino vergovę. Jei vyrų nenužudydavo, paimdavo į vergiją. Moterų laukė namų tvarkytojos vaidmuo su visu paketu paslaugų.

Atrodytų, laisvas seksas su vergėmis prieštarauja abraomiškos idėjos pagrindams, apribojantiems sekso sferą santuoka. Tačiau čia islamas savo laikui pademonstravo novatoriškumą. Ir nors vergas pas juos ne daugiau nei laimikis ar pelnas, jis nelaikomas žmogumi, jo teisės stipriai apribotos, vis tik musulmonui šeimininkui nurodyta elgtis su vergu kilniai ir gailestingai. Vergai, ypač vergės, turi būti aprengti ir pamaitinti. Negalima imti vergų, jei negali jų išlaikyti. Tačiau jokių bausmių už žiaurų elgesį su vergais nenumatyta. Jeigu laisvas žmogus nužudydavo svetimą vergą, jis turėdavo tik sumokėti savininkui baudą. Islamo tikėjimas bandė jei ne atšaukti, tai bent sureguliuoti dar prieš islamo periodą atsiradusią vergovę.

Kadangi Mohametas leido musulmonams turėti vergių, įvairiuose musulmoniškuose sultanatuose ir emyratuose suklestėjo haremai su šimtais, tūkstančiais vergių. Krikščionims karaliams dažnai tekdavo konfliktuoti su Bažnyčia dėl savo meilės nuotykių, o musulmonų valdovai šiuo klausimu buvo kur kas laisvesni.

Šimtai moterų ir merginų išmainomos į pistoletą ar kitą amunicijos dalį.

Kalbant apie šiuolaikinius Artimuosius Rytus, minėtos islamo grupuotės mielai ima moteris į vergiją. Irako ir Sirijos teritorijoje gyvenantys jezidai pirmi tampa aukomis. Jie, priešingai nuo krikščionių ir judėjų, neturi nė teritorinės apsaugos nuo žiauraus džihado. Būtent jų moterys dažnai tampa seksualinės prievartos aukomis.

Jeziddės, kurioms pavyko pabėgti iš nelaisvės, pasakoja apie tikrą pragarą – šimtai moterų ir merginų suvarytos į turgų, kur parduodamos už skatikus ar apskritai išmainomos į pistoletą ar kitą amunicijos dalį. Dažnai merginos eina iš rankų į rankas, jos būna sumuštos, besilaukiančios, o tada kaina dar mažesnė. Laimingos tos, kurias išpirko giminaičiai – išpirka būna keli tūkstančiai dolerių, o tų kraštų gyventojams tai astronominė suma.

NEPILNAMEČIŲ PAKLAUSA

„IS“ net išleido specialią brošiūrą, kaip elgtis su vergais konkrečiai – su vergėmis. Tarp jaudinančių klausimų – ar galima miegoti su mergina, jeigu ji dar nepilnametė? Brošiūra tai leidžia. Jaunų merginų, nesulaukusių 18 m., paklausa didžiulė, didelė dalis pagrobtųjų iš karto išsiunčiamos į Sirijos miestą Raką, „IS“ sostinę.

Brošiūroje pritariama krikščionių ir žydžių ėmimui į vergiją. Pirmame kalifte krikščionys ir žydai, nors ir mokėdavo mokesčius (vadinamąjį tikėjimo mokestį), bet iš esmės buvo saugūs. Dėl tokios politikos daugelis savo noriu pereidavo į islamą, kad tik išsaugotų pinigus. Naujasis kalifatas skiriasi nuo pirmojo žiaurumu ir neadekvatumu.

Bet vergių reikia gauti, o kur kas maloniau, kai pelė pati atbėga į pelėkautus.

Dešimtys tūkstančių merginų vyko į sekso džihadą į Siriją, kur kiekviena sudarė laikiną santuoką su 20 – 100 kovotojų.

SEKSO DŽIHADAS

Minėta, kad su santuoka islame „viskas aišku“. Iš tiesų tai nedidelė gudrybė – islamiškos santuokos įstatymuose yra įdomių ypatumų. Tarp šiitų paplitusi vadinamoji laikinoji santuoka – muta. Ji sudaroma tam tikram laikotarpiui abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu. Būna aptariama, kokio dydžio kompensaciją gaus moteris nesilaikant „susitarimo“. Tokia santuoka – įteisinta prostitucija. Ir nors tokia santuokos forma leidžiama Korane, musulmonai sunitai mano, kad laikinos santuokos nuostatą atšaukė chalifas Umaras ibn al Hattabas (kurį šiitai laiko piktu uzurpatoriumi).

Beje, būtent laikina santuoka savo veiklą įteisina prostitutės šiitų Irane (tiesa, dėl formalumų jos spėja aptarnauti kur kas mažiau klientų nei jų kolegės Europoje). Yra duomenų, kad sunitų teroristinėse grupuotėse laikinos santuokos reiškinys paplitęs. Dėl jo atsirado naujas socialinis fenomenas – sekso džihadas. Šį terminą išpopuliarino Saudo Arabijos šeichas Muhammedas al Arifis, paraginęs sunitus padėti kovotojams ir remdamasis viena Korano sura, kurioje aprašoma laikina santuoka. Į šį raginimą atsiliepė Tuniso musulmonės. 2013 m. Tuniso vidaus reikalų ministras pareiškė, kad dešimtys tūkstančių merginų vyko į sekso džihadą į Siriją, kur kiekviena sudarė laikiną santuoką su 20 – 100 kovotojų. Jos grįžo į tėvynę, būdamos „įdomioje padėtyje“.

PAČIOS BĖGA PAS TERORISTUS

Idėja vykti į Siriją padėti kovotojams traukia net Europos musulmones. Yra istorijų apie britų merginas (tiesa, daugiausia užsienietiškos kilmės), išvykusias į džihadą į Siriją. Taip pat yra duomenų apie Prancūziją ir Vokietiją. Liūdna, kad džihado romantika pritraukia ir nesubrendusius protus. Žinomas atvejis, kai dvi paauglės iš Austrijos (bosnių kilmės), prisiklausiusios istorijų apie narsius riterius, trokštančius įgyvendinti žygdarbius, išvyko į Siriją. Jos ištekėjo už čečėnų savanorių ir pastojo.

15-metė australė prisipažino, kad ji savo noru išvyko į Siriją teikti teroristams seksualinių paslaugų. Galiausiai oro pilys griuvo – jos skundėsi ir meldė tėvus jas parsigabenti.

Yra istorijų ir apie merginas, kurios pabėga pas teroristus iš tėvų namų. Teroristai turi sistemą, kaip verbuoti jaunas merginas internetu. Pasitelkiami įvairiausi kanalai – pradedant socialiniais tinklalapiais, baigiant pažinčių svetainėmis. Veikia ištisos verbuotojų komandos: Alacho kariai, kurių interesai stebėtinai sutampa su merginų, jo ištikimi draugai, pasakojantys apie potencialaus jaunikio žygdarbius, mergina musulmonė, pasakojanti apie pieno upes ir kisieliaus krantus „IS“, kur ji gyvena laiminga su savo sutuoktiniu – „bebaimiu šventojo kalifato kariu“. Tokios informacijos kampanijos (arba išpuoliai) negali neduoti vaisių (moterys myli ausimis), tad pas teroristus patenka vis naujų merginų. Kodėl?

Psichologai ir įvairūs specialistai bando paaiškinti teroristų propagandos sėkmę. Atrodytų, merginoms iš pasiturinčių šeimų nėra pagrindo rinktis tokį abejotiną kelią. Aiškinama įvairiai: vieni kalba apie jaunatvišką maksimalizmą, kiti sako, kad senajame pasaulyje neliko riterių, tad merginoms tenka jų ieškoti Rytuose, dar kiti sako, kad tai džihado romantika – noras būti tikėjimo kankinio žmona.

Priežastys įvairios, tik reikia atkreipti dėmesį į atvykstančių iš Europos kontingentą – tai daugiausia išvykėlių iš musulmonų šalių dukterys. Praktiškai visos gimusios Europoje, užaugusios Europoje, lankiusios europietiškas mokyklas. Ką tai rodo? Tai, kad Europoje užsieniečių asimiliavimo programa patyrė krachą. Daugiakultūriškumo ir pakantumo propaganda Europos šalyse negali padaryti didesnės įtakos imigrantams. Jie kaip buvo, taip ir tebėra savo identiteto turėtojai, su savu kultūriniu kodu (islamišku).

Teroristams belieka surinkti šį kodą ir gražiais žodžiais pakviesti į džihadą. Ir štai mergina musulmonė, pamiršusi europietiškas vertybes, viską, ko ją mokė europietiškoje mokykloje, bėga pas džihadistus – žudyti netikinčiųjų ir gimdyti naujų Alacho karių.