Nuo hemorojaus
Gydomoji vonia: 15 g amalų (lapų ir šakelių), po 10 g ąžuolų žievės, kraujažolių, dilgėlių. Užpilkite 1 l verdančio vandens, pavirinkite ant silpnos ugnies 20 min., palikite pusvalandį, kad pritrauktų.
Asiūklių preparatais gydomi hemorojiniai ir gimdos kraujavimai, jų nuoviru plaunama kraujuojanti nosies ertmė.
Hemorojui gydyti tinka ir tokia gydomoji vonia: 60 g dirvinių asiūklių žolių užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. šiltoje vietoje pritraukti, perkoškite ir supilkite į sėdimąją vonelę (32–36 °C).
Taip pat padės vaistinių augalų mišinys: ąžuolo žievė (1 d.), linų sėmenys (1 d.), ramunių žiedai (2 d.). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens. Gerkite po 1/2 stiklinės tris kartus per dieną.
Užkietėjus viduriams ir esant skausmingiems hemorojiniams mazgams gelbės vaistinių augalų mišinys: po 15 g dilgėlės lapų ir šaltekšnio žievės mišinio užpilkite 500 ml verdančio vandens, pavirinkite 15 min., ataušinkite, perkoškite. Nuovirą gerkite prieš valgį po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Paprastojo kaštono galeniniai preparatai gerai veikia kraujagysles, gydo uždegiminius procesus, lėtina kraujo krešumą.
Todėl jie vartojami nuo kojų venų aterosklerozės, varikozinio jų išsiplėtimo, hemorojaus, tromboflebito, taip pat profilaktiškai, kad nesusidarytų trombai po gimdymo ir įvairių operacijų. Gydomi venų nepakankamumo simptomai (blauzdų traukuliai, edema, niežulys, sunkumo jausmas kojose, blauzdos opos ir kt.).
Iš paprastųjų kaštonų žaliavos gaminami įvairūs preparatai pažeistoms kraujagyslių sienelėms, išsiplėtusioms venoms gydyti, taip pat trombozių profilaktikai gimdant ir po įvairių operacijų.
Naudojant dideles kaštono preparatų dozes gali pasireikšti inkstų ir kepenų sutrikimai.
Kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą. Nenaudoti nėščioms ir žindyvėms.
Nuo išsiplėtusių kojų venų
Tinka šviežios kaštonų žiedyno sultys geriamos prieš valgį po 20–30 lašų su vandeniu 2 kartus per dieną.
*Pirtyje kraujažolių vanta gerai atpalaiduoja, masažuoja, gydo odos žaizdas, įdrėskimus. Padeda nuo odos susirgimų, hemorojaus.
Hemorojui gydyti tinka liepžiedžių vonelės. Jas reikia daryti vakarais po 30 min., kol pasveiksite. Be to, liepžiedžių vonios skatina prakaitavimą, veikia raminamai, gerina miegą.
Užkietėjus viduriams rekomenduojama gerti šviežias morkų sultis. Suaugusiesiems - 2 kartus per dieną po pusę stiklinės pavalgius, kai užkietėję viduriai. Tinka nuo hemorojaus.
Morkos gerina žarnyno peristaltiką, padeda išsituštinti.
Notrelės žiedų nuoviras mažina hemorojinių mazgų kraujavimą.
Hemorojui gydyti tinkama gydomoji vonia: sumaišykite po 15 g linažolių, ramunėlių žiedų ir kraujažolių žolių, užplikykite 1 l vandens, palikite 1–1,5 val. šiltoje vietoje pritraukti, perkoškite ir supilkite į sėdimąją vonelę (34–35 °C).
Kai užkietėja viduriai
O taip pat ir hemorojui esant, padeda svogūnų sultys – gerkite po 1 arbatinį šaukštelį sulčių prieš valgį 3 kartus per dieną.
Šaltekšnio žievės galeniniai preparatai reguliuoja virškinimo trakto veiklą, ypač esant vidurių užkietėjimui, taip pat sergant hemorojumi. Vaistai pradeda veikti po 8–10 val. Jie rekomenduotini asmenims, dirbantiems sėdimąjį darbą, mažai judantiems, tiems, kurių pilvo presas silpnas.
Šaltekšnio žievė yra sudedamoji dalis vaistinių augalų rinkinių, normalizuojančių vidurius, skatinančių tulžies išsiskyrimą ir gydančių hemorojų.
Šviežios žievės preparatai gali pykinti – prieš vartodami pakaitinkite porą valandų virš verdančio vandens, kad suirtų virškinimo trakto gleivinę dirginantys junginiai, o dar geriau – iš anksto padžiovinkite.
Pramonė gamina šaltekšnių žievės ekstrakto tabletes. Geriama po 1–2 tabletes nakčiai. Skystas žievės ekstraktas geriamas po 20–40 lašų prieš valgį.
Reguliuoja virškinimą, gydo hemorojų
Toks nuoviras: 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos šaltekšnio žievės emaliuotame inde užplikykite 200 ml vandens, indą uždenkite ir, įstatę į verdančio vandens vonelę, dar kaitinkite 30 min. Aušinkite kambario temperatūroje 10 min., perkoškite, žaliavą išspauskite.
Į gautą nuovirą įpilkite virinto vandens iki 200 ml. Nuoviras laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras. Gerkite po 1–2 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare prieš valgį.
Takažolės pasižymi sutraukiančiomis savybėmis, gydo uždegimus, varo šlapimą ir stabdo kraujavimą. Jų galeniniai preparatai stabdo kraujavimą iš gimdos, virškinimo trakto, hemorojaus kraujagyslių, didina kraujo krešumą, mažina kraujagyslių pralaidumą ir kraujospūdį.
Liaudies medicinoje, sergant hemorojumi, daromos ramunėlių užpilo klizmos. Juodųjų serbentų uogų užpilu taip pat galima gydyti podagrą ir hemorojų.
Agrastų uogos taip pat tinka sergant virškinimo trakto ligomis, ypač užkietėjus viduriams, sutrikus medžiagų apykaitai, nutukus. Valgant 3–4 savaites agrastų, pagerėja medžiagų apykaita, sustiprėja visas organizmas.
Agurkai tinka lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti. Jų ląsteliena padeda šalinti iš organizmo cholesterolį. Nuo agurkų ir jų sulčių ligoniams mažiau skauda žarnyną, greičiau išsiskiria tulžies sultys, šlapimas, pranyksta šlakai.
Burokėliai – vertinga gydomoji dietinė daržovė. Lietuviai nuo seno burokėliais gydė skorbutą, mažakraujystę, kepenų ligas, vidurių užkietėjimą, aterosklerozę, hipertoniją ir kt.
Rauginti burokėliai žiemai: paruoškite 5 proc. valgomosios druskos tirpalą ir juo užpilkite išvirtus ir nuplautus burokėlius. Įdėkite prieskonių: peletrūno, salierų, mairūno, petražolių.
Užpiltus burokėlius keletą dienų rauginkite kambario temperatūroje (kol susidarys pieno rūgštis), paskui laikykite rūsyje, kur pamažu rūgs. Šitaip rauginti burokėliai naudojami salotoms, mišrainėms, sriuboms. Jų raugas geriamas, kai užkietėję viduriai.
Liaudies medicina pataria kmynų vaisių arbatą arba sumaltus vaisių miltelius (po pusę arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną) vartoti apetitui žadinti, virškinimui gerinti, užkietėjus viduriams.
