Pasirodo, kad žema temperatūra gali pakoreguoti kai kurių bakterijų darbą. Keičiantis žarnyno mikroflorai, bakterijos, sukeliančios diabetą ir nutukimą, miršta. Taip natūraliai prasideda procesas, kai organizmas pats pradeda deginti riebalų perteklių. Taip teigiama Ženevos universiteto mokslininkų tyrimuose.

„Žarnynas išskiria daug hormonų, kurie turi įtakos kitiems kūno organams, įskaitant smegenų darbą. Jis kontroliuoja visus organizmo procesus“, - teigė Ženevos universiteto mokslininkų grupės vadovas Mirko Trajkovskis.

Kaip įprasta, prieš paviešindami savo teoriją, mokslininkai pirmiausiai išbandė ją su pelėmis. Jie jūrų kiaulytę porą mėnesių laikė žemesnės temperatūros patalpoje.

Tuo metu jūrų kiaulytės buvo šeriamos padvigubinus jų dienos kalorijų normą. Teoriškai, jos turėjo priaugti svorio. Tačiau atsitiko priešingai. Graužikai prarado daug svorio, insulino lygis kraujyje sumažėjo. Viena iš priežasčių buvo ta, kad sukaupti riebalai pradėjo tirpti.
Jūrų kiaulytė

Didžiausia paslaptis buvo įminta būtent virškinamajame trakte. Esant žemai temperatūrai, pelių žarnyno mikroflora persitvarkė: bakterijos, kurios buvo susijusios su cukriniu diabetu ir nutukimu, žuvo.

Taigi, galima teigti, kad šaltis turi teigiamą poveikį viršsvorio mažinimui. Kaip?

Leiskite paaiškinti: organizme yra dviejų rūšių riebalinis audinys - baltos ir rudos spalvos. Pirmasis kaupia energiją „juodai dienai“, o antrasis ˜– plonas – degina kalorijas kūno šildymui.

Mokslininkai iš Australijos Garvan medicinos tyrimų instituto atliko eksperimentą. Paprašė kelių savanorių apsirengti plonai ir apie 10-15 minučių pabūti žemoje temperatūroje (apie -10 laipsnių). Laboratorijoje atlikti eksperimentai parodė, kad šalčio metu išsiskyręs hormonas veikia taip pat kaip ir rudasis riebalų audinys. Kitaip tariant, raumenų drebulys degina kalorijas. Tolesni tyrimai patvirtino, kad 15 minučių šaltyje prilygsta beveik valandos treniruotei su dviračiu.

Tačiau šaltyje negalima vaikštinėti plonai apsirengus, nes rizikuojate peršalti ir susirgti. Todėl specialistai rekomenduoja derinti abu būdus: sportuoti ar greitai vaikščioti žemoje temperatūroje.

Mikrobiologas Konstantinas Severinovas teigė, kad mikroorganizmai, kurie gyvena žarnyne, gamina vitaminus ir priešuždegiminius junginius, kurie veikia mūsų imuninę sistemą.

Yra įrodymų, kad diabetas, autoimuninės ligos (kai imuninė sistema atakuoja savo sveikas ląsteles ir jas sunaikina), netgi psichikos ligos - pavyzdžiui, šizofrenija, gali sukelti pokyčius žarnyne.

Istorijoje netgi būta atvejų, kai žmogui, norinčiam numesti svorio, persodinamos bakterijos. Nutukusių pacientų žarnyno turinys pakeičiamas į lieknų donorų. Tokios procedūros atliekamos pakartotiniai.