Prieš 33-ejus metus ji iki pusės nuoga bėgo Twickenhamo stadionu. Dabar 56 m. moteris sutiko pasidalinti prisiminimais.

1982 m. vyko regbio rungtynės tarp Anglijos ir Australijos komandų. Per jas Erika išbėgo į stadioną ir nusiplėšė marškinėlius. Na bet ji nenorėjo tapti geidulių objektu ir užuot pasinaudojusi tuometiniu savo populiarumu ir tapusi šou žvaigžde, ji tapo saldžiųjų bulvių augintoja.

Jos grožybės vis dar puikiai atrodo, nors išmaitino krūtimi tris vaikus. Šiaip Erika džiugiai kalba apie savo krūtis, tiesa, kartais susierzina.

Pirmame interviu per 25-erius metus ji sako: „Šiuo gyvenimo tarpsniu mano santykis su krūtimis geriausias. Bet mums daug ką teko ištverti. Kai išgirstu, kad moterys ryžtasi krūtų didinimo operacijai, pagalvoju: Ar išprotėjote?“ Juk tai svoris, jos trukdo, negali miegoti, liemenėlės petnešėlės nuspaudžia pečius. Visą gyvenimą skubėdavau kuo greičiau nusiimti liemenėlę, kad būtų patogiau.“

Vyresnio amžiaus skaitytojams nereikia priminti, kaip Erikos krūtys tapo nacionaliniu pasididžiavimu. Tą lemtingą sausio 2-ąją šėlo aistros, Britanijos komanda laimėjo prieš australus, švietė saulė, Erika (tuo metu jai buvo 24 m., ji dirbo knygyne ir, kaip pati sako, neturėjo nori viešai išsirenginėti) nusprendė nusivilkti marškinėlius ir pusnuogė išbėgti į regbio aikštę.

„Suprantate, vis dar negaliu paaiškinti, kas atsitiko. Man toks elgesys nebūdingas. Namuose gerai jaučiuosi nuoga, bet paplūdimyje Prancūzijoje jokiu būdu nebūčiau nusisegusi liemenėlės. Na bet tą dieną įtraukė atmosfera, kuri buvo tiesiog elektrinė. Praėjus pusei varžybų kažkas pasakė: „Ar kas nors neturėtų išbėgti nuogas?“ Na ir viskas – aš išbėgau, nusivilkau marškinėlius, nusisegiau liemenėlę. Viską atsimenu tarsi per miglą – nepamenu, kur palikau drabužius. Kadangi burnoje tebeturėjau cigaretę, akivaizdu, kad pasielgiau visiškai neplanuotai. Sesuo buvo rungtynėse, bet manęs nepamatė – tuo metu pudravosi nosį. Jai išėjus, mūsų draugai sako: „Niekada nepatikėsi, kas atsitiko.“ Tuo metu mane vedė į policijos automobilį.“

Anglija laimėjo rungtynes rezultatu 15:11. Na o Erikos tėvas turėjo arbatos plantaciją Afrikoje, o ji mokėsi pensione, tad nebuvo pratusi lakstyti nuoga po regbio aikštelę.

„Ne. Na, tai buvo kvailystės akimirka. Man patikdavo bėgioti tik gražią dieną miške, pamačius upę šokti ir išsimaudyti.“

Upė (futbolo rungtynėse) veikiau priminė vandenyną – 60 000 žiūrovų matė, kaip ji apsinuogino, o milijonai žiūrėjo rungtynes per televizorių, taip pat ir jos tėvas bei broliai.

„Tėtis nuėjo į virtuvę pasidaryti arbatos, o vienas brolis sušuko: „Pusnuogė moteris aikštėje.“ Tėtis atskubėjo į kambarį. Tada kažkuris pasakė: „Truputį panaši į Eriką.“ Nė vienas nieko negalvojo, kol nesuskambo telefonas ir ragelyje nepasigirdo: „Twickenhamo policijos nuovada. Ar turite dukterį vardu Erika Roe?“

Reginys, kaip jaunas policininkas dangsto Erikos grožybes šalmu taip ir liko istorijoje.

Na o kaip vėliau susiklostė jos gyvenimas? Iš pradžių Eriką Roe norėjo pakalbinti kiekvienas leidinys. Žurnalistai užpylė ją klausimais, visiems jos reikėjo, tiksliau, visi norėjo jos krūtų, na ir viso kito.

‚Man daugybę kartų siūlė vėl nusirengti, – atsimena ji. – Pasiūlė daugiau pinigų nei kada būčiau tikėjusis. Kelis kartus sutikau, bet vėliau gailėjausi, man nepatiko nuotraukos. Tai, ką padariau stadione, buvo nekalta. O nuotraukos tokios nebuvo. Paskui manęs paprašė nusifotografuoti „Penthouse“ žurnalui. Pasakiau – nė už ką.“

Ar ji užsidirbo pinigų?

„Jei atvirai, per tuos trejus ar ketverius metus daugiau užsidirbau dirbdama bare.“

Erika niekada nepozavo nuoga. Iki šiol.

Dabar ji parduoda kalendorių su savo nuotraukomis, įvairaus nuogumo. Tiesa, šį kartą yra kilnus tikslas – surinkti pinigų krūties vėžio gydymui.

„2011 m. netekau jaunesnės sesers, ji sirgo krūties vėžiu. Jai buvo 43-eji. Tai prislėgė mūsų šeimą. Paėmėme auginti du jos vaikus. Galvojau, kaip paskatinti žmonių budrumą, norėjau pasakyti moterims: „Nepavėluokite kreiptis pagalbos, kaip mano sesuo. Ir štai – kalendorius.“
Taigi matome 56 m. Eriką Roe. „Penthouse“ toki nuotraukų nereikėtų, bet jos gražios. Ji vis dar labai graži moteris, nors ir tikroviška – be botokso, su raukšlėmis, žilstelėjusiais plaukais, ne idealiomis kūno formomis.

Erikos teigimu, nuotraukos išsiskiria tuo, kad darytos visiškai pagal jos norą. Fotografavo jos duktė Imogen (30 m.), kuri studijuoja fotografiją. Du sūnūs ne tik pritarė Erikos sprendimui, bet ir padėjo sukurti interneto svetainę.

„Jie užaugo su manim, tad nuogumas jų netrikdo, – sako ji, pamačiusi iš nustebimo kylančius antakius. – Niekada nesigėdinau savo kūno.“

Nuogai nusirengti tokiame amžiuje – drąsu.

„Manau, kai kuriems žmonėms tai nepatiks, – sako ji. – Duktė mane įkalbėjo tam ryžtis. Ji vis kartojo: „Mama, tu graži tokia, kokia esi.“ Manau, reikia <...> parodyti, kaip atrodo 56 m. moteris – ne tobulas, retušuotas moterų nuotraukas, kokias matome, o tikras moteris su raukšlėmis, apgamais, trūkumais, įrodymais, kad jos tikrai gyveno. Suvokiau, kad vienintelės nuotraukos, kurias mato jaunuoliai – iki tobulumo pakoreguotos moterų nuotraukos. Taip negerai.“

Ji sako nenorėtų dabar būti jauna moteris. „Manau, einame į priekį, ne atgal. Jaunoms merginoms daromas spaudimas būti plonoms, siekti pakoreguoto tobulumo.“ Ji bjaurisi visuomenės pornofikacija, yra abejinga „Victoria’s Secret“ apatinių drabužių kolekcijos pristatymų šią savaitę Londone.

„Pornografija mane šiurpina. <...> Tai ne moteriškumo aukštinimas, tai kas kita.“

Kodėl gi? Juk ji – moteris, pusnuogė išbėgusi į regbio aikštelę.

„Manau, skirtumas – internetas, – aiškina ji. – Mano poelgis buvo laisvės išraiška.“

Ji sutinka, kad elgėsi bohemiškai, nes iš esmės buvo padauža ir buvo įpratusi lakstyti beveik be drabužių. Na bet apsinuoginusi iki pusės 1982 m. ji pateko tiesiai į širšių lizdą.

„Sulaukiau nemalonių laiškų, seksualinių grasinimų, taip. Moterys visada sulaukia tokių dalykų. Buvo grubių, nemandagių žodžių. Nesmagu.“ Tiesa, kritika pasipylė iš visų pusių. „Taip, ir iš moterų. Aršios feministės mane pasmerkė. <...> Pamenu, gavau kvietimą ateiti vakarienės į Velso regbio klubą. Buvau pirma moteris, pakviesta į tokią vakarienę. Pamenu, organizatoriai sakė, kad turės įvesti mane slapta, nes visų narių žmonos pasius. Paprašiau, kad prieš tai leistų susitikti su moterimis ir kai susitikau, paaiškinau joms, kas aš tokia. Mes pasijuokėme.“

Praėjus trejiems metams po įsimintino įvykio ji susilaukė pirmo vaiko, bet santykiai su vaiko tėvu nutrūko. „Mes vis dar bendraujame, tačiau vaiką auginau viena.“

Vėliau Erika ištekėjo. Ji juokiasi, kad vyras žinojo, jog ji – Erika Roe. „Tik jis nesuprato, kodėl kilo tiek triukšmo.“ Erika ištekėjo, bet po 17 m. ir dviejų vaikų santuoka iširo, palikusi skaudžią žaizdą.

„Tipinė istorija, žmonės pasuko skirtingomis kryptimis. Labai kentėjau, kai (santuoka) iširo, vos nepalūžau. Ilgai negalėjau atsigauti, bet vaikai mane išgelbėjo. Na o prisiminimas apie fotosesiją su dukterimi vėl teikia džiaugsmo, pasitikėjimo savimi, savo kūnu.“

2011 m. įvyko tragedija – pirmiausia mirė jos tėvas, paskui nuo krūties vėžio mirė sesuo Jessie.

„Tai genetiškai paveldėtas vėžys, kasmet darausi tyrimus. Todėl ir noriu atkreipti dėmesį, kaip tai svarbu. Jessie išsityrė per vėlai. Daugelis moterų nė neapsižiūri, nepažįsta savo kūno. <...> Labai liūdna.“

Na o jos kūną dabar daugelis galės pamatyti. Ar šį kartą žmonės ją džiaugsmingai sveikins? „Tikiuosi, na bet pažiūrėsime“, – sako ji.

Šios drąsios moters nuotraukas galite pamatyti ČIA.