- Konstantinai, kaip jūsų gyvenime atsirado aplinkosaugos idėjos?

- Mūsų gyvenime atsirado neseniai, prieš kokius 3 metus. Mes pradėjome keisti mitybą, galvoti apie vaikų ateitį, apie sveikatą ir kažkuriuo momentu pradėjo eiti informacija apie atliekas, kokią mes žemę po savęs paliksime, kas darosi su tomis atliekomis. Tada mes pradėjome važinėti su savo stiklainiais ieškoti maisto, kad būtų be pakuotės, kad kuo mažiau atliekų sukurtume. Taip viskas atėjo iš sveikatos pusės ir galvojimo apie vaikus, kokioje žemėje jie gyvens.

- Pakalbėkime apie pačią „Žaliuomenę“. Kuo „Žaliuomenė“ skiriasi nuo tradicinių kavinių ir jų koncepto?

- Mes norėjome įkurti verslą ir dalintis pelnu, bet verslas turėjo būti tvarus. Kažkuriuo momentu atėjo mintis, kad mes nežinom tokios vietos, kur galima apsipirkti be pakuotės ir dar šalia būtų kavinukė. Mes pagalvojome, jeigu tokios vietos nėra, gal mes pabandom įkurti tokį tvarų verslą ir dalintis pelnu? 30 proc. pelno mes įsipareigojam 3 metus skirti Sengirės Fondui saugančiam sengirės miškus, o po to galbūt švietimui arba kažkam kitam. Yra daug gerų šviesių projektų, bet jiems reikia pinigų, tai mes pabandysim uždirbti tuos pinigus ir jais pasidalinti.

- Išties labai kilni idėja, mes dažnai girdime, kad verslai skiria 5 proc. ar mažiau ir tą labai afišuoja, o jūs pasirenkate skirti net 30 proc. Iš kur toks altruistiškas požiūris į šiuos dalykus?

- Kai pradėjo eiti informacija apie mūsų sveikatą, kokie vyksta žemėje procesai, kažkaip atėjo suvokimas, kad reikia dalintis tuo, ką turi. Aš matau, kad daugėja tokių žmonių, kurie skiria pinigus švietimui, miškams arba gamtai, ar kažką sodina. Kažkas pinigais, kažkas savo darbais, kuo daugiau tokių žmonių turėsime, tuo mes galėsime gyventi sąmoningesnėje ir švaresnėje aplinkoje.

- Įdomu oficialus ekologiškos kavinės sertifikatas, kurį turi „Žaliuomenė“. Kas yra šis sertifikatas ir kokius standartus reikia atitikti, kad jį gautume?

Mes iš pradžių negalvojome apie tą sertifikatą, bet taip išėjo, kad beveik visus produktus nupirkome su ekologišku sertifikatu ir tiesiog reikėjo paruošti dokumentus ir sulaukti to patikrinimo. Mums svarbu, kad produktas augintas būtų be pesticidų, be priedų. Ekologiškas sertifikatas užtikrina, jeigu nematai ūkininko, kad jis augina švarų produktą. Mes renkamės geriau ten nupirkti ir palikti pinigus toje aplinkoje, kur mes gyvenam.

- Koks yra bendruomenės požiūris į „Žaliuomenę“? Įsikūrėte Pašilaičiuose, čia nemažai gyventojų, kaip jie reagavo į jūsų verslą?

- Mes pasirinkome vietą kur daug žmonių, bet ne visi vietiniai atranda ir ne visi žino, kad mes čia esame. Tas, kas atrado mus, jie pradžioje užeina, pažiūri ir kai supranta, kad jeigu ateini pas mus su savo pakuote gauni 5 proc nuolaidą, tada pradeda pirkti. Mes aiškiname, kad mes už mažiau pakuočių, aš matau, kad su žmonėmis, kurie nėra susidūrę, vyksta švietimas. Yra ir žmonės, kurie tikslingai atvažiuoja su savo tara, su stiklainiais ir perka produktus, kurių jiems reikia.

- Prasidėjo šventinis laikotarpis, parduotuvių lentynos nukrautos prekėmis, dėl to ir pasirinkau pas jus atvykti dabar ir parodyti kitokią vartojimo pusę. Ar turite patarimų, kaip pasitikti šventes šiek tiek tvariau?

- Šventės nėra tik maistas, pirmiausia tai bendravimas, susitikimas, pasikalbėjimas. Galime skirtingai švęsti pagalvojant kaip padaryti šventę, kad liktų kuo mažiau atliekų: lėkštės daugkartinės, pačių pagaminti žaislai ir t.t Neseniai buvome svečiuose ir kaip įprastai atsisėdome prie stalo, o vaikai, kas įdomiausia, jie per keturias valandas neatsisėdo prie stalo, jie nuėjo žaisti. Čia nuo mūsų priklauso kur mes akcentuojame dėmesį, kokie mūsų įpročiai, arba mes einame žaisti, arba mes einam valgyti.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.