Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su „Sustain Academy“, pirmosios akademijos Lietuvoje, holistiškai ugdančios tvarumo specialistus, įkūrėjomis Ieva Kazakevičiūte ir Auste Valikonyte.
Tiek Ieva, tiek Austė šiandien pasakoja, jog rūpestis gamtos išsaugojimu bei tvarumo idėjomis jas lydėjo dar nuo mokyklos laikų.
„Tvarumas mano gyvenime atsirado, kai buvau dar visiškai jauna. Augau labai gamtą bei aplinką vertinančioje šeimoje. Tik kai esi jaunas, natūraliai, norisi atmesti dalykus, kuriuos tau siūlo ar stengiasi įpiršti tėvai. Tačiau smalsumą vėl domėtis šiomis temomis man sužadino filmas „An Inconvenient Truth“ (liet. „Nepatogi tiesa“). Prisimenu, jį žiūrėjome geografijos pamokoje, kai mokiausi Anglijoje, kur ir baigiau mokyklą. Šis filmas mane be galo sukrėtė, buvo sunku įsivaizduoti, kad iš tikrųjų viskas yra taip blogai“, – savo istorija dalinasi projekto bendraįkūrėja Ieva.
Ievos kolegė Austė pasakoja, jog pirmuosius draugiško aplinkai gyvenimo būdo žingsnius ji irgi žengė dar mokykloje, kur aktyviai įsitraukė tiek į skautų draugijos, tiek ir į kitas veiklas.
„Vėliau socialiniuose tinkluose atsirado „Zero waste“ judėjimas, įsitraukiau ir į jį. Tai mane ir atvedė prie tvarumo. Tik ne iš tos sukrečiančios pusės, bet parodė, ką aš galiu padaryti, kad padėtis keistųsi“, – pasakoja Austė.
Ji taip pat priduria, jog žvelgiant abstrakčiau, lietuviams, kaip ir kitų posovietinių valstybių gyventojams, tvarumo idėjos yra artimos dėl specifinės istorinės – geografinės plotmės. Tuomet dėl nepritekliaus teko taupyti, rinktis lokalesnius produktus.
Pačios susidūrė su žinių trūkumu
„Sustain Academy“ įkūrėjos pasakoja, kad su tvarumo tikslų įgyvendinimu versle bei čia slypinčiais iššūkiais susidūrė, kai pačios pradėjo dirbti šiame sektoriuje.
„Po studijų kurį laiką dirbau Londone su tvarių, ekologiškų prekių ženklų įvedimu į rinką. Dirbome su prekių ženklais iš Amerikos, Skandinavijos šalių. Kurdavome ir savo tvarius prekinius ženklus, kai pastebėdavome, jog yra kokia neužpildyta niša rinkoje“, – sako Ieva.
Austė pasakoja, jog pradėjusi dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, greta kitų pareigų ji gavo užduotį rūpintis ir įmonės tvarumo klausimais.
„Kai pradėjau dirbti, iš manęs buvo tikimasi, kad aš būsiu atsakinga už tvarumo aspektus mūsų įmonėje. Deja, tuo metu nelabai buvo galimybės kur nors įgyti reikalingų žinių. Taip su Ieva ir nusprendėme, kad jeigu mums pačioms tokių žinių reikia, didelė tikimybė, kad reikia ir kitiems“, – dalinasi Austė.
Merginos pastebi, jog ir šiandien Lietuvoje įmonės dažnai dirba panašiu principu: organizacija tarsi neturi tvarumo vadovo, tačiau paskirtas darbuotojas šalia savo tiesioginių pareigų atlieka ir tvarumo vadovo darbus. Tuomet aktyvistai, socialinių medijų veikėjai ar kokios nors srities mokslininkai atlieka tvarumo konsultantų vaidmenį, nes nėra pakankamai išugdytų specialistų, kurie šį darbą dirbtų.
Siekia edukuoti žmones bei organizacijas
„Mes dažnai klaidingai galvojame, kad tvarumas yra tik pakuotė. Tačiau iš tikrųjų tvarumas versle apima kur kas daugiau. Tai ir žmonės, ir resursai, ir efektyvus jų naudojimas. Ir tos pačios pakuotės, žinoma. Viskas yra viena visuma“, – teigia Ieva.
„Sustain Academy“ įkūrėjos pasakoja, jog šios akademijos tikslas – šviesti žmones bei verslo organizacijas tvarumo klausimais. Tai pagalba žengiantiems pirmuosius žingsnius tvaresnės veiklos link.
„Subūrėme 24 ekspertų bendruomenę, verslas – verslui principu, abiem pusėms suprantama verslo kalba, naudojant praktinius pavyzdžius, galėtų paaiškinti įvairius tvarumo aspektus, pasidalintų sukauptomis žiniomis bei patirtimi. Norime, kad kiekvienas dalyvis turėtų galimybę užduoti rūpimus klausimus ir taip vieni iš kitų mokydamiesi mes galėtume pajudėti nuo taško A į tašką B. Turime ir mentorystės dalį. Tai reiškia, jog yra galimybė ne tik išgirsti teorinius – praktinius pavyzdžius, bet ir realiai pradėti įgyvendinti pokyčius savo organizacijoje“, – pasakoja Austė.
Pasak projekto sumanytojų, „Sustain Academy“ veikloje dėmesys yra skiriamas ir bendruomenės kūrimui.
„Mes turime Sustain Network erdvę, nes tikime, kad siekiant rasti atsakymus, vertinga bendrauti ir neformaliai. Taip paprasčiau dalintis žiniomis ar nuorodomis. Juk kartais užtenka kokios nors knygos ar podcast’o (liet. tinklalaidės). Todėl kurti erdvę, kurioje būtų galimybė patogiai ir efektyviai apsikeisti žiniomis, man atrodo ypatingai svarbu. Ypač tvarumo kontekste – čia viskas greitai keičiasi, nuolat atsiranda naujų reguliacijų“, – aiškina Austė.
Stengiasi užpildyti spragą sistemoje
Paklausus, ko yra mokoma „Sustain Academy“, iniciatyvos kūrėjos nurodo, jog programą sudaro pagrindinės 3 dalys: tvarumo pagrindai, strateginiai elementai ir mentorystė.
„Šiandien rinkoje yra mokymų bei programų, kurios leidžia įgyti žinių tam tikrose atskirose srityse, pavyzdžiui: žiedinės ekonomikos, tvaraus resursų valdymo, CO2 skaičiavimo organizacijose ir kt. Tačiau „Sustain Academy“ ir gimė iš idėjos suteikti žmogui bendrą, holistinį tvarumo versle supratimą, kurį, grįžęs į savo veiklą, jis mokėtų integruoti visos organizacijos mastu“, – pasakoja naujos mokymosi platformos bendraįkūrėja Ieva.
Pašnekovės pastebi, jog ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje bakalauro studijų programų, kurios rengtų tvarumo specialistus yra gana mažai: „Nebent tai būtų ekologija arba aplinkosauga. Kiek daugiau yra magistro programų, tačiau suprantame, jog ne kiekvienas esame pasiruošęs studijuoti magistrą. Todėl stengėmės sudėti kuo daugiau žinių į trumpą laiko tarpą, kad žmonės greičiau galėtų jas gauti ir pritaikyti.“
Merginos pasakoja, jog į akademijos rengiamus mokymus ateina tiek pavieniai žmonės, tiek organizacijos.
„Susirenka nuo didelių korporacijų atstovų iki dirbančiųjų smulkiuose versluose, kur galbūt yra iki 10 darbuotojų. Yra ir individualių asmenų. Dalis jų nori keisti savo darbo specifiką ateityje, kiti tiesiog domisi šia sritimi ir nori išmokti daugiau“, – dalinasi pašnekovės.
Tvarumo vadovo vaidmenį lemia įmonės dydis bei branda
Paklausus, kas yra tvarumo vadovas ir ką veikia šios specialybės atstovai, Austė sako, jog šiandien tvarumo vadovo vaidmuo dažnai eina šalia tokių sričių kaip rinkodara bei komunikacija: „Akademijoje nemažai žmonių ateina iš šių sričių, nes apie tvarumą reikia aiškiai ir teisingai komunikuoti, kad nebūtų vadinamojo greenwashing‘o (liet. žaliojo smegenų plovimo), kai komunikuojame tai, ko iš tikrųjų nėra. O tam reikalingas platesnis suvokimas.“
Ji priduria, jog kartais tvarumo klausimai nugula ir šalia įmonės teisinės dalies, kartais – prie žmogiškųjų išteklių.
Austės teigimu, įmonėje tvarumo vadovas yra tas žmogus, kuris duoda gaires, kaip organizacija turėtų veikti tvarumo kontekste: „Jis lyg dirigentas, kuris konkrečiame versle apjungia visus tvarumo dalykus į vieną. Tačiau vis daugiau kalbama, kad tvarumo vadovas neturėtų būti atskira organizacijos dalis, kur tvarumas – pas tvarumo vadovą, o visa kita važiuoja kaip buvę. Tai turėtų būti integrali verslo dalis.“
Pasiteiravus, ar Lietuvoje yra specialistų, turinčių išsilavinimą, kuris leidžia kurti realius su tvarumu susijusius pokyčius verslo įmonėse, pavyzdžiui, skaičiuoti taršą, keisti darbo principus, darnaus vystymosi strategė Ieva sako, jog kompleksiškesnis tvarumo vadovo vaidmuo yra būdingas didelėms įmonėms ir patvirtina, jog mūsų šalyje tokių žmonių yra.
„Puikus pavyzdys – Jurgita Giržadienė, tvarumo vadovė įmonėje „Smurfit Kappa“. Ji yra viena iš daugiausiai apie tvarumą versle žinančių lietuvių. Jurgita mokymuose pasakoja, koks jos kaip tvarumo vadovės vaidmuo organizacijoje, kurioje dirba daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Tai toli gražu nėra tik aplinkosauga ar tarša, greičiau – kompleksiška dalykų grandinė. Todėl ji turi visą komandą kolegų, atsakingų už tam tikras tvarumo sritis: vieni prižiūri atliekas bei taršą, kiti žmogiškuosius išteklius, procesų optimizavimą ar žiedinės ekonomikos integravimą, dar kiti atsakingi už tvarumo ataskaitų rengimą. Vienam žmogui aprėpti tiek daug būtų tiesiog be galo sunku“, – atskleidžia Ieva.
Didėja tvarumo specialistų paklausa
Prognozuojama, jog tvarumo specialistų ateityje reikės vis daugiau. Su tuo sutinka ir „Sustain Academy“ bendraįkūrėja Austė, kuri teigia, jog pamažu einame link to, kad ateityje kiekviena įmonė turės tvarumo specialistą savo komandoje.
Mergina pastebi, jog darbo pasiūlymų tvarumo temomis konsultuojantiems asmenims daugėja: „Įmonės tikrai ieško. Vienos dėl reguliacijų, kitos pačios supranta, kad reikia judėti į priekį. Ir tai yra natūralu, nes kažkas turi prižiūrėti su tvarumu organizacijoje susijusius dalykus. Pastebime, jog pamažu daugėja įmonių, kurios nebijo keistis, ieško tvaresnių sprendimų ir mato tame vertę.“
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
