Siekdama spręsti šią problemą Lietuvoje, aktyvistė Rytė įkūrė projektą „Šiltnamis“, kurio tikslas – viešinti informaciją apie energetinį nepriteklių ir taip įtraukti gyventojus ieškant veiksmingų problemos sprendimo būdų.

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su su Ryte Jarmoškaite apie projektą „Šiltnamis“, susipažįstame su energetinio nepritekliaus problema bei būdais, kaip galime jo išvengti.

Pokalbiui susitinkame ant stogo, nuo kurio atsiveria Vilniaus miesto panorama. Mus supa tiek naujai iškilę pastatai, formuojantys modernaus miesto peizažą, tiek užmiršti ir apleisti namai, kurie atskleidžia kitą miesto pusę – energetinį nepriteklių.

- Energetinis nepriteklius tikrai mažai girdėtas terminas, teko paklausinėti savo aplinkoje žmonių. Mažai kas buvo apie jį girdėję.

- Aš nesistebiu, kad nelabai daug žmonių žino šį terminą, nes to vieno termino mes dar net neturime. Yra arba energetinis nepriteklius, arba energetinis skurdas. Skirtingos institucijos pasirenka, kurį terminą vartoti. Mes savo projekte naudojame energetinį nepriteklių, mūsų nuomone, taip lengviau destigmatizuoti problemą, kad žmonės lengviau suprastų, kad tai yra problema su kuria jie gali asocijuotis.

- Turbūt kai kalbam apie energetinį skurdą, žmonės pagalvoja, kad tai yra tam tikros visuomenės grupės, kuri skurdžiai gyvena, problema. Galbūt priskiria tai benamystei ar kažkam panašaus, bet kaip suprantu, energetinio nepritekliaus problema gali liesti praktiškai visas visuomenės grupes, net jiems nesusimąsčius.

- Skurdas yra labai stigmatizuotas šiuo metu, jeigu bandai padėti žmonės suprasti, kad energetinis nepriteklius yra jiems aktuali problema, yra lengviau eiti per žodžius, kurių jie nebijo.

- Taigi kas yra tas energetinis nepriteklius?

- Energetinis nepriteklius yra labai intersekcionali klimato teisingumo ir socialinio teisingumo problema. Lietuvoje dar apibrėžimo nėra, kas yra labai problematiška, nes kai yra apibrėžimas, yra lengviau ir priskirti atsakomybę kažkam. Šiuo metu ta atsakomybė krenta ant vartotojo pečių, kas yra problematiška. Trumpai pasakius, remiantis užsienyje vartojamais pavyzdžiais, energetinis nepriteklius yra kai žmonės išleidžia neadekvačią dalį savo pajamų komunaliniams mokesčiams ir kitoms energetinėms paslaugoms. Tai yra susiję su pastatų netvarumu, nes tada energija yra švaistoma, čia yra ta klimato dalis, galima narplioti kiek nori, kaip ta energija pagaminama, iš kur ji gaunama, bet pagrinde didžiausia energetinio nepritekliaus temos dalis klimato kontekste yra energijos švaistymas.

- Ar energijos švaistymas pasireiškia per namų šildymą, ar yra ir kažkokie kitokie aspektai?

- Priklauso nuo regiono, Lietuvoje daugiausiai nuo šildymo, nes mes šiaurinėje dalyje. Bet greitai, dėl besikeičiančio klimato, svarbu bus ir vėsinimo sistemos. Europoje 70 proc. energijos yra iššvaistoma namuose.

- Kaip žmogui atskirti, ar jis kenčia nuo energetinio nepritekliaus?

- Didžiojoje Britanijoje skaičiuojama, kad jeigu tu išleidi 10 proc. savo pajamų komunaliniams, reiškia, kad esi energetiniame nepritekliuje. Lietuvoje man visą laiką yra lengviau paaiškinti žmonėms ar tu gyveni renovuotam ar nerenovuotam būste. Mes vis dar turim labai daug nerenovuotų daugiabučių. Aš irgi tokiam užaugau, kur vėjas kiaurai per medinius langus pučia ir pelėsis kaupiasi, tai yra labai ryškus energetinis nepriteklius, be to tai dar kenkia ir tavo fizinei, ir psichologinei sveikatai.

- O kai ateina žiema, pastatai yra tiek prišildomi, kad butuose būna labai karšta. Tada žmonės atsidaro langus ir atrodo, kad šildome lauko orą. Vasarą ventiliacijos namuose taip pat nėra. Jeigu žmogus išleidžia, kaip ir minėjai, 10 proc. savo pajamų šildymui ir nėra patenkintas rezultatais, kuriuos jis gauna už tuos pinigus, tai galima svarstyti, kad jis patiria energetinį nepriteklių?

- Tikrai taip, Klaipėdoje buvo viena tokių įsiminusių istorijų, kai mes šnekinom žmones ir klausinėjom, ar jie žino, kas tai per terminas, ar turi kažką bendro su juo. Vienas vyras papasakojo, kad jis gyvena nerenovuotam bute ir žiemomis, aišku, labai aukštos sąskaitos, su pensija neįmanoma išsimokėti, dar tas butas įšyla iki 20° C ar daugiau, bet dėl jo širdies jis gali būti tik iki 17° C patalpoje, tada jis turi atsidaryti langą, o kadangi jis gyvena pietinėje miesto dalyje, jis užuodžia nuo uosto smarvę ir tai dar kenkia jo sveikatai. Man ši situacija yra žiauri ir man labai gaila to žmogaus, bet iš kitos pusės, tai gerai atskleidžia visas šitos problemos dimensijas.

- Įdomu ir aplinkosaugos aspektas šioje problemoje.

- Švaistymas yra pats pagrindinis dalykas, nes jeigu mes vartotume mažiau, mums reikėtų energijos gaminti mažiau. Jeigu galima sumažinti energijos poreikį, tą energiją būtų galima ir daug švariau pagaminti. Dabar mums jos tiek daug reikia nes mes ją turime iššvaistyti į orą, nes mūsų tokia infrastruktūra, namai netvarūs. Todėl reikia prigaminti energijos, tiek, kiek mums jos reikia, mes neturime infrastruktūros ją pagaminti saulės baterijomis ar vėjo jėgainėmis, dėl to naudojame iškastinį kurą.

- O kaip tu pati atsidūrei šioje temoje? Esi projekto „Šiltnamis“ narė, kada tu pati išgirdai terminą energetinis nepriteklius ir galbūt supratai, kad esi jį patyrusi?

- Tik pernai, kai grįžau į Lietuvą ir mes su drauge pradėjom galvoti, kokius projektus galime ateityje vystyti. Draugė sako „pasižiūrėk, ši problema labi įdomi“, tas intersekcionalumas labai įdomus. Man tai buvo ir socialiai įdomu, nes mano šeimoje daug kas tai patyrė, taip pat klimato dimensija labai įdomi, o ir intelektualiai tai geras galvosūkis.

- Tu esi minėjusi, kad Lietuvoje beveik trečdalis gyventojų patiria energetinį nepriteklių, kaip suprantu, tai yra labai opi problema Lietuvoje. Ar yra kažkokie regionai kurie labiau išsiskiria?

Dažniausiai visur tai yra miestų problema labiau negu kaimų, taip yra ir Lietuvoje. Mes naudojame tuos skaičius, nes jie yra iliustratyvus, jie įsimena, bet jie nėra patys naujausi duomenys. Aš nenoriu jų labai brukti, kad čia kažkokia viena tiesa, kuria reikia visiems tikėti, bet taip, pagal naujausius duomenis, Bulgarija yra pirmoje vietoje, o Lietuva antroje pagal energetinį nepriteklių. Lietuvoje Klaipėda vienu metu turėjo aukščiausius rodiklius. Tai yra susiję su tuo, kad mūsų miestai nėra labai dideli ir yra daugiabučių sovietinių.

Taip pat turime daug senų vienbučių ir dvibučių privačių namų, kurie turi pečius, turi šiferinius stogus ir jie nėra prijungti prie jokių tinklų. Žmonės degina ką turi ir jiems labai sunku gauti paramą renovuoti, nes reikia pakeisti tiek daug, kad reikia didelės pirmos investicijos, tada tiesiog paprastesnis variantas yra toliau kenkti savo sveikatai, tai yra socialinė šitos problemos dimensija.

- Panašu, kad pastatų renovacija gal ir neišsprendžia visų problemų, bet tai yra pirminis energetinio nepritekliaus problemos sprendimo žingsnis, bet kodėl žmonės bijo renovacijų?

- Yra nepasitikėjimas institucijomis. Dabar kai terminas net nėra apibrėžtas, žmogus net nežino kur kreiptis, informacija yra žiauriai nepatogi pasiekti. Kiekvieną kartą kai mes rašom kažkokius straipsnius, ar kitokią informacinę medžiagą, ten yra pragaras eiti per visus tuos biurokratinius mechanizmus.

- Papasakoki daugiau patį projektą „Šiltnamis“, kaip jis susikūrė ir kaip jūs energetinio nepritekliaus žinutę skleidžiate Lietuvoje?

- Šitą projektą pradėjau su savo geriausia drauge nes ji jau daug metų yra aktyvistė, mes užsikabinome už tos temos nes ji yra labi opi, bet žmonės nežino šito termino nes institucijos nežino kaip jį apibrėžti, tad nėra ko tikėtis, kad žiniasklaidoje apie tai kalbama labai mažai, žmonės taip intensyviai su tuo susiduria, kad kiekvienam žmogui paaiškinus ta problema yra pakankamai aiški. Todėl mes nusprendėm, jeigu tai yra socialinė problema, su kuria susiduria daug gyventojų, bet institucijos šiuo metu adekvačiai nežiūri, tai gyventojai turi potencialo patys iškelti tą problemą į priekį, jeigu jie turi pakankamai informacijos. Pirminis veiksmas buvo surinkti žmonių istorijas, skleisti informaciją, tada jau pradėjome rengti renginius, kur mes šnekamės apie tai ir bandom ieškoti sprendimo būdų.

- Kur žmonės gali rasti daugiau informacijos apie pagalbą kenčiantiems nuo energetinio nepritekliaus?

- Dabar yra labai puiki nauja iniciatyva Vartotojų Aljanso, jie turi nemokamą konsultacinį numerį, kur žmonės gali bet kokiais klausimais energetinio nepritekliaus jiems paskambinti, jie išsiaiškina tą problemą. Lietuvos energetinis institutas turi nemažai informacijos. Anglų kalba yra žymiai daugiau informacijos. Tačiau reikia nebijoti ir radikalesnių pamąstymų. Kodėl mes išvis turime tą biurokratinę problemą? Ji mane siutina, kodėl tai yra žmogaus atsakomybė eiti visą šitą kelią, kad jis galėtų gyventi saugiuose namuose? Kodėl saugūs namai yra privilegija turtingiems žmonėms?

Va tai mane erzina ir dėl to yra radikalus pasiūlymas, kuriam aš pritariu, kad renovacija neturėtų būti žmogaus asmeninė finansinė atsakomybė, tai turėtų būti valstybės užtikrintas dalykas. Yra pinigų, čia jau apie pinigų paskirstymą eina kalba, bet biudžetas tam yra.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.