Nuo šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalioja pluoštinių kanapių įstatymas, leidžiantis ūkininkams išnaudoti visas pluoštinės kanapės dalis – gaminti arbatas, aliejus, papildus.
Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su pluoštinių kanapių verslo „Kanapiniai Sprendimai“ įkūrėjais Andriumi Ramonu ir Edvinu Petkevičiumi, kurie papasakos, kodėl kanapės yra naudingos ir žmogui, ir planetai.
Vaistą nuo nuodo skiria tik jo naudojimas
Pluoštinių kanapių verslininkas Andrius Ramonas teigia, kad vaikystė praleista augant Žemaitijos kraštuose išugdė meilę kanapės augalui.
„Aš kilęs iš Žemaitijos ir per visus draudimus Žemaitijoj buvo vartojamos kanapės. Kūčių stalas nei vienas neapsieidavo be kanapinės druskos, pavasarį kanapinis gindavo lašininį. Ta etno kultūra buvo visą laiką gyva pas mus. Antras faktorius, jog grįžus iš kelionės po Indiją brolis paskatino užsiimti kanapių advokacija.
Mes nuo 2015–2016 metų kiekvienais metais darydavome įvairias konferencijas, tiek Seime, tiek Vilniaus savivaldybėje, bandydami sukviesti tiek mokslininkus, tiek kitų sričių specialistus, kurie galėjo pradėti tą dialogą kas yra kanapė, kodėl ji mums naudinga, kokias savybes ji turi. Taip pradėjus nuo tos advokacijos, kilo noras ne vien kalbėti, bet ir parodyti kaip šį augalą galima išnaudoti ir kokius produktus daryti“, – pasakoja verslo „Kanapiniai Sprendimai“ įkūrėjas Andrius Ramonas.
Pašnekovo teigimu, visuomenėje egzistuojanti kanapių stigma paskatinta nežinojimo. „ Dažniausiai baimė slepiasi po nežinojimu. Vaistą nuo nuodo skiria tik jo naudojimas. Pluoštinėje kanapėje mes turime tik iki 0,2 THC (Tetrahidrokanabinolio), tai yra veikliosios psichoaktyviosios medžiagos, dėl kurių šis augalas ilgą laiką ir buvo draudžiamas. Medicinėse kanapėse THC kiekis jau yra aukštesnis“, – pasakoja Andrius Ramonas.
Kanapės Lietuvos teritorijoje augintos dar 5000 m. pr. m. e.
Kanapės – neišskiriama Lietuvos istorijos dalis. Lietuvos teritorijoje atrandama kanapinių virvių bei sėklų, kurios datuojamos 5000 m. pr. m. e. Edvino Petkevičiaus teigimu, kanapių klestėjimo laikotarpis Lietuvoje yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai.
„Istoriškai kanapės klestėjimo laikotarpis Lietuvoje yra XV–XVIII a. Tuo metu ji buvo labai daug auginama, naudojama. XVII a. net aktyviai eksportuojama į kitas šalis. Tuo metu labai svarbu buvo tekstilė, pluoštas, virvės, apranga, laivyboje visokiausi naudojami dalykai, taip pat maistas, sėklos. Iš sėklų spaudžiamas aliejus ir kiti dalykai“, – pasakoja Edvinas Petkevičius.
Pažvelgus į Lietuvos istoriją, nekyla klausimų, jog šis augalas buvo itin svarbi mūsų tautiečių kultūros dalis. „Net ir draudimų laikais lygiai taip pat sėkmingai daržuose pasėdavo kanapes tarp augalų tam, kad jos kaip natūralus repelentas nubaidytu kenkėjus, kurmius. Paskui tą kanapės kelią gan stipriai paveikė tarpukariu atnešta lino šalies vizija, nors linas iš tikrųjų yra gerokai vėlyvesnis augalas negu kanapė. Na, o sovietmečiu kanapės augalas buvo uždraustas išvis“, – teigia Edvinas Patkevičius.
Iš vieno augalo – 50 tūkst. skirtingų produktų
Kanapės yra laikomos vienu tvariausių augalų pasaulyje dėl savo daugiafunkcionalumo. „Kultivuojant kanapes nereikia nei herbicidų, nei pesticidų. Kanapė pati apsisaugo puikiai nuo įvairių kenkėjų. Jeigu imant CO2, kas labai mums šiuo metu svarbu kalbant apie ekologiją, tai kanapių 1 ha gali sugerti į save ir paversti biomase apie 10 tonų CO2, jeigu lyginant su mišku tai 1 ha miško sugeria apie 6–8 tonas CO2, ganėtinai mažiau“, – dalinas Andrius.
Svarbu ir tai, kad kanapės Lietuvoje užauga pilnai per vieną sezoną, o rugsėjo mėnesį jau prasideda derliaus nuėmimas. Vieno sezono metu kanapių laukas sugeria CO2 iš atmosferos, taip pat augdamos kanapės valo dirvožemį nuo kietųjų metalų ir kartu atbaido kenkėjus.
Teigiama, jog kanapes galima panaudoti net 50,000 skirtingų būdų, įskaitant statybų, maisto, tekstilės, kosmetikos ir medicinos sektorius.
„Taip, čia labai plačiai mes jas galim naudoti. Pavyzdžiui, statybų sektorius, bioplastikai, tas pats medicinos sektorius, tekstilė, kur audiniai labai stiprūs išeina. Labai įdomu, iki tol kol „DuPont“ išrado kevlarą (sintetinį audinį), tai iš kanapės pluošto darė neperšaunamas liemenes. Dar vienas įdomus dalykas, jog kanapė labai stiprus konkurentas grafenui kas yra superleidininkais, ir mes galim iš kanapės daryti superkondensatorių, tai ir aukštosios technologijos įsijungia. Tad sakykime nuo sėklos, maisto, vaisto iki aukštųjų technologijų, labai platus spektras panaudojimo“, – pasakoja pluoštinių kanapių augintojas Andrius.
Stiebą ir lapus išnaudojame, o žiedus parduodame užsieniui
Nepaisant gilios kanapių tradicijos Lietuvoje, augalo aplinkosauginės naudos ir daugiafunkcionalumo, pilnas pluoštinių kanapių panaudojimas, įskaitant ir augalo žiedą, dar nėra legalus.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. ūkininkai Lietuvoje jau galės naudoti ir augalo žiedus, iki šiol žiedai būdavo surenkami ir parduodami užsienio rinkai. Verslininkai rūpinasi, jog uždelstas pluoštinių kanapių legalizavimo įstatymas išstūmė verslą į kaimynines šalis, kuriose šis įstatymas priimtas anksčiau.
„Įstatyminė bazė keičiasi, mes galėjome didžiuotis prieš trejetą metų kadangi mes buvome Europoje antri pagal pasėlius. Mes turėjom virš 8000 ha. Prancūzai buvo pirmi, mes buvome antri, bet įstatymai neleido panaudoti visų dalių kanapės, mes galėjome tik tais stiebą ir sėklas naudoti. Didžioji pridėtinė vertė yra žieduose ir jeigu kalbam apie medicinos sektorių, tai šitas sektorius negalėjo pilnai veikti. Šiais metais mes turime įstatymų pakeitimus, kurie įgalina naudoti visas augalo dalis ir medicinos sektorius jau įsijungęs“, – pasakoja Andrius Ramonas.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11. 30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
