Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojasi biomokslų doktorantė, tvarumo, socialinių inovacijų, išteklių valdymo ir atsparumo klimato kaitai šalininkė Rasa Tumaševičiūtė, kuri atskleidė, kodėl vien šio plastiko draudimo nepakaks, siekiant susidoroti su plastiko tarša.
Biomokslų doktorantė Rasa Tumaševičiūtė savo studijose koncentruojasi į organinių atliekų tvarkymą, o šios srities tyrimus mokslininkei teko atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinėje Respublikoje bei Malaizijoje. Šiais metais Rasa pakviesta atstovauti Lietuvą Jungtinių Tautų klimato konferencijoje (COP26) ir kalbėti plastiko bei dirvožemio temomis.
Vienas pagrindinių Rasos tikslų – atrasti būdą gaminti bioplastiką iš nuotekų sistemoje randamų mikroorganizmų. Taip vienu metu spręstume plastiko taršos, kompostuojamų pakuočių ir nuotekų valymo klausimus.
„Man tai atrodo kaip geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai tu turi visiškai atliekinį srautą ir gali jį išnaudoti, kad gautum medžiagą, kurią galima naudoti. Žinoma, dar ilgą kelią nueiti, bet mikroorganizmai yra tuo nuostabūs, kad pasirinkus tinkamą mikroorganizmų rūšį tu gali juos įdarbinti, kad jie tau kurtų būtent tą medžiagą kurios tau reikia“, – dalinasi pašnekovė.
Plastiko taršos problemą pasaulis aptarinėja jau ne vieneri metai, tačiau egzistuoja nežinančių, kodėl būtent šio tipo medžiagą yra siekiama uždrausti. „Na visų pirma jam pagaminti reikia žaliavinės naftos, tai yra visiškai šviežia nafta ir dujos ir tai yra tos medžiagos, kurių mes bandome atsisakyti, nes jos daro įtaką problemoms, kurios yra susijusios su klimato kaita. Kita problema su plastikais yra ta, kad jie yra skirtingi, tai nėra kažkokia viena rūšis. Ir tada labai prasideda daug problemų, mes neturime perdirbimo gamyklų, nežinome kaip tos medžiagos apskritai persidirba, ar įmanoma mechaniškai sutvarkyti, ar reikia kažkokių cheminių metodų. Iš esmės plastiko rūšys kenkia visam perdirbimo procesui, tu negali perdirbti medžiagų, kurios yra sudarytos iš skirtingų plastikų“, – teigia Rasa Tumaševičiūtė.
Pasak mokslininkės, tikėtis, kad dabar Lietuvoje sukuriamas plastiko srautas bus perdirbtas yra naivu.
„Lietuvoje mes turime pirminį perdirbimą, tai reiškia, kad dažnu atveju mes gaminam granules, kartais išplaunam, nebūtinai visada. Tada siunčiam į kitas šalis antriniam perdirbimui. Lietuvoje stovi vos kelios gamyklos, kurios gali pagaminti galutinį produktą, tos gamyklos negali visų medžiagų, kurios yra mūsų rinkoje, aprėpti, nes tai yra specifinės atliekos. Mes tiesiog negalime pristatyti tiek daug gamyklų vienoje valstybėje visiems tiems srautams, ir dėl to Lietuvoje yra tokia situacija, mes turime pirminį perdirbimą, po to antriniam mes išvežame“, – teigia biomokslų doktorantė Rasa Tumaševičiūtė.
Pašnekovės teigimu, mūsų perdirbimo rodikliai atrodo puikiai, tačiau po pirminio perdirbimo plastikas yra gabenamas į užsienį, o kas su juo daroma – mes nežinome. Kaip pavyzdį mokslininkė duoda PET plastiko butelius, kuriuos surenka depozito sistema. Pasak Rasos, iki šiol tiksliai nėra aišku, kas yra pagaminama iš šių sėkmingai Lietuvoje surenkamų butelių, nes jie iškeliauja į Rumuniją.
Kaip vienas iš būdų sumažinti plastiko taršą Lietuvoje ir visoje Europoje yra šiais metais liepos 3–iąją dieną įgyvendinta Europos Sąjungos vienkartinio plastiko direktyva. Nuo šiol sąjungos narės iš savo parduotuvių lentynų turi panaikinti dalį plastiko pakuočių – vienkartinius indus, ausų krapštukus, šiaudelius ir kita.
„Iš esmės direktyva buvo skirta tam, kad mes suteiktumėm laisvę mūsų vandens telkiniams nuo plastikinės taršos, dėl to buvo numatyti tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kaip ausų krapštukai, vienkartiniai indai įvairūs, kurie tiesiog dažnai pasitaiko, neturi jokio perdirbimo, nes jie yra per smulkūs, jų perdirbimo gamykloje niekas nerūšiuos. Tai iš esmės buvo pasiūlyta juos ištraukti iš rinkos“, – aiškina Rasa Tumaševičiūtė.
Kaip vieną iš esminių direktyvos trūkumų pašnekovė išskiria ilgą pereinamąjį laikotarptį. Nors direktyva jau įsigaliojo, vienkartinio plastiko dar tikrai sutiksite parduotuvių lentynose, bent ateinančius metus. „Apie vienkartinio plastiko direktyvą dar 2018–aisiais metais apie ją pasakojau. Tai iš esmės visi žinojo jau labai daug metų apie tai ir man tiesiog kelia šoką, kai kažkas ateina ir pradeda sakyti, oi mes tik dabar sužinojom. Ne, stovėjau prieš 3000 žmonių ir visiems pasakojau, jūs žinojote, visi iki vieno žinojote. Ir, žinoma, Aplinkos Ministerijos pozicija yra pakankamai keista. Tas pereinamasis laikotarpis, jis gali būti, yra numatytos baudos tam tikros, bet reikia kontrolės mechanizmo. Nepaaiškinama nei kas, nei kiek, nei už ką bus baudos dalinamos, nei kas prižiūrės. Metodikų nėra“ – teigia biomokslų doktorantė.
Nors Europos Sąjungos direktyva paskatins atsisakyti dalies vienkartinio plastiko, tačiau tobulėti, pasak pašnekovės, dar tikrai galime. „Pirmiausia susitvarkykime didžiausią problemą, tai yra taršos leidimų išdavimas. Mes turime peržiūrėti kokie verslai, kokiom technologijom besinaudodami veikia. Tai yra svarbu nes kitu atveju mes nesukontroliuosime taršos. Kitas dalykas aš visą laiką pasisakiau, kad naudoti kuo daugiau perdirbtos medžiagos naujuose produktuose, įdėkime reikalavimus“, – rekomenduoja pašnekovė.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11. 30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
