Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje keliaujame pasikalbėti su Žaliosios Politikos Instituto ir „River Cleanup“ Lietuva atstove Lietuvoje Ieva Budraite, kuri mums papasakos daugiau apie šią iniciatyvą ir upių taršos problemas Lietuvoje.
Pokalbiui prisėdome Neries pakrantėje. Tai yra viena iš daugelio upių, kurias šiemet gyventojai savanoriškai valė. „River Cleanup“ Lietuva tikslas – skatinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir atkreipti visuomenės dėmesį į upių taršos problemą. „Iniciatyva kviečia prisidėti prie, atrodytų, gana paprastos idėjos – tvarkyti upių pakrantes ir pačių upių dugnus, kur tai yra įmanoma, tam, kad iš ten pašalintume paliktas atliekas. Tačiau iniciatyvos šūkis yra „Tvarkykis lokaliai, švęsk globaliai“, kitaip tariant, siekiama parodyti, kad geras darbas tavo aplinkoje, jos švarinimas, duoda teigiamos įtakos ir daug platesniu mastu, ir kad tavo geras darbas gali įkvėpti teigiamus pokyčius visame pasaulyje“, – pasakoja „River Cleanup“ Lietuva atstovė Ieva Budraitė.
„River Cleanup“ renginys yra tarptautinis, o jo idėja gimė Belgijoje, kuomet belgui Thomas de Groote draugai metė iššūkį kasdien skirti 10 minučių rinkti šiukšles savo aplinkoje. „Jis šitą iššūkį priėmė kaip labai sudėtingą, nes jis manė, kad jo artima aplinka yra iš tikrųjų labai tvarkinga, ir ten tų šiukšlių jis neras. Galbūt vienam kartui, bet tikrai ne ilgam laikui. Kai jis pradėjo save versti kiekvieną dieną lygiai dešimt minučių rinkti atliekas, jis ir susidūrė su tokiu reiškiniu, kuris yra įvardinamas kaip trash blindness, arba aklumas šiukšlėms. Mes jau esam tiek pripratę prie savo aplinkos, taip kaip ji atrodo, kad mes šiukšlių nebepastebim. Tai netraukia mūsų dėmesio. Kai jis turėjo tokią užduotį rasti šiukšlių ir jas rinkti, jis pamatė kokio mąsto vis dėlto ta problema yra, ir kiek mes jai esam akli. Šito pojūčio pasekoje nusprendė inicijuoti globalų veiksmą“, – projekto atsiradimo istoriją pasakoja Ieva.
Ilgai laukti nereikėjo, kol Thomas idėja paplito po viską pasaulį, o šiemet akcijoje dalyvauja viso pasaulio žemynai, išskyrus Antarktidą. Dar viena priežastis džiaugtis – Lietuva yra viena aktyviausiai prisidedančių šalių Europoje. „Bendroje sumoje pasaulyje bus tvarkomasi prie dviejų šimtų upelių ir upių. Įsijungia labai įvairios šalys, nuo Brazilijos, Gvatemalos, Vietnamo iki, be abejo, Europos. Europoje labai džiaugiuosi, kad esam Lietuviai vieni aktyviausių. Šiais metais daugiausiai bus tvarkomasi Belgijoje, natūralu, taip pat Vokietijoje ir Lietuvoje“, – teigia Ieva.
„River Cleanup“ akcija Lietuvoje vyksta jau trečius metus, o prie jos kasmet prisideda vis daugiau tautiečių. Šiais metais į Žaliosios Politikos Instituto inicijuotą renginį prisijungė 80 komandų visoje šalyje. Akcija vyko prie 33 skirtingų Lietuvos upių.
Pašnekovė taip pat išskyrė, kokių atliekų Lietuvos upėse savanoriai suranda daugiausiai. Pasak Ievos, viena didžiausių problemų – padangos. „Kaip žinia iš kiekvieno gyventojo per metus priimama tik tai keturias padangas, dažniausiai stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Reiškia, jeigu tu vairuoji kelis automobilius, negali priduoti likusių padangų. Kodėl žmonės nusprendžia jas numesti į upės vandenį arba šalia upių? Manau todėl, kad tikisi, kad taip lengviau paslėps savo nusikaltimą, bet visiškai nepagalvoja kokį poveikį tai padarys upės ekosistemai visai“, – teigia pašnekovė.
Pasak Ievos, šią problemą spręsti padėtų didesni padangų perdirbimo pajėgumai, pastangos padangas paversti žaliava, užuot nereikalinga atlieka. „Mes Lietuvoje neturim pakankamai padangų perdirbimo pajėgumų. Iki šiol padanga nėra laikoma žaliava, o ji tikrai tokia galėtų būti, nes užsienyje iš susmulkintų padangų dalių jos naudojamos tiesiant kelius. Yra įmaišoma į tą cemento masę ir gaminami kelio atitvarai. Kai kurios įmonės gamina iš tos medžiagos padus. Tai daugybė panaudojimo būdų gali būti atrasta ir čia reikalinga, sakyčiau, valstybės didesnė iniciatyva“, – pasakoja „River Cleanup“ Lietuva atstovė.
Paklausta apie keisčiausias akcijos metu randamas atliekas, pašnekovė atskleidė, kad valant upes ne kartą teko susimąstyti, kaip tokio tipo atliekos atsiranda upėse ar jų pakrantėse.
„Tokio labiausiai intriguojančio, tai prie upės esam radę ne vieną nėštumo testą panaudotą. Galima kelti įvairių teorijų kodėl būtent ten, čia toks labiausiai provokuojantis pavyzdys. Esam praėjusiais metais Kaune iš upės dugno ištraukę elektrinį paspirtuką, taip pat parduotuvės vežimėlį. Randam nemažai pakrantėse tekstilės gaminių. Tai yra socialiai pažeidžiamų žmonių gyvenimo vietos, kur, matyt, vasaros metu jie praleidžia didžiąją laiko dalį. Čiužinių ir drabužių ir įvairiausios tekstilės, kuri po vasaros, matyt, per žiemą jau nebėra naudojama. Baldų, elektronikos, metalo laužo, tai daugybė tų atliekų, kurias matyt žmonės vengia pašalinti buitinių atliekų konteineriuose“, – pasakoja Ieva.
Tačiau kaip vieną opiausių taršos problemų pašnekovė išskiria ne besimėtančias, plika akimi pastebimas atliekas, bet tokias, kurių surinkti rankomis nepavyks, tai – mikroplastikas. „Mikroplastikas yra labai smulkios plastiko dalelės, plastiko pluošto dalelės, kurių dydis yra toks mažas, kad tos dalelės gali labai lengvai pratekėti per nuotekų valymo įrenginius, gali net gi sklisti oru arba patekusios iš vandens per vandens apytakos ratus gali kristi, ir krenta šiuo metu ir plastiko lietus. To mikroplastiko dalelių gali atsirasti net gi kažkur toli kalnuose, kur nėra jokios pramonės. Šitos medžiagos įtaka yra milžiniška ir mokslininkai patys palyginti neseniai suprato“, – teigia pašnekovė.
Žaliosios Politikos Institutui bendradarbiaujant su Fizinių ir Technologinių mokslų centrų buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvoje upėse jau sutinkama mikroplastiko. Rezultatai liūdina.
„Mums buvo įdomu sužinoti, kokia yra padėtis. Paėmėme tris mėginius iš Vilnelės, Neries ir Žalesos upelio. Mums padėjo Fizinių ir Technologinių Mokslų Centro laboratorija ištirti tuos mėginius ir visuose juose buvo rasta mikroplastiko. Mažiausiai Žalesos upelyje, daugiausiai Vilnelėje. Aišku, vardan tikslumo, reikia pabrėžti, kad tie mėginiai buvo imti vieną kartą, tam tikrose vietose. Norint turėti patikimus rezultatus, reikėtų kartoti tyrimus bent keletą kartų, bet pats faktas, kad bent kartą jo ten atsirado, jau tikrai signalizuoja, kad problemą ir čia Lietuvoje mes turime“, – teigia Žaliosios Politikos Instituto atstovė Ieva. Pašnekovės teigimu, problemą didina senstantys vandens valymo įrenginiai, kurie nesugeba išvalyti visų atliekų vandenyje, įskaitant ir mikroplastiką.
Siekiant spręsti upių taršos problemą Lietuvoje, į pagalbą prisijungė ne tik lietuviai, bet ir užsienio svečiai. Bendradarbiaujant su Nyderlandų ambasada Lietuvoje, akcijoje dalyvavo 50 Lietuvoje tarnaujančių Nyderlandų karių, kurie, pasiruošę karinę įrangą, siekė kuo efektyviau išvalyti sunkiau pasiekiamas Neries upės dalis.
„Pasinaudodama proga kviečiu visus vaikščiojant laisvu laiku gamtoje tvarkytis nuolat, nebūtina laukti konkrečios progos, tačiau kai tokios progos yra jos sukuria didesnį vienybės jausmą, tą tokį supratimą, kad tu esi ne vienas, kuriam rūpi, kad tavo pastangos šalia kitų žmonių pastangų gali sukurti tikrai milžinišką efektą. Tai kviečiu tvarkytis visur ir visada, nepaisant progos, o kai ta proga pasiūloma, tai jos nepraleisti“ – ragina Ieva.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
