Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje susitinkame su Jonu Simučiu – darnaus judumo specialistu, dirbančiu Vilniaus savivaldybės įmonėje „Susisiekimo Paslaugos“. Pokalbio metu pašnekovas atskleidė, kaip miestai šiuo metu skatina tvarų gyventojų judėjimą, ką daro Vilniuje atsiradusios multimodalinės stotelės, ir kaip Vilnius siekia atkartoti dviračių kultūrą Olandijoje.
Jono Simučio teigimu, istoriškai, judėjimo kultūra Lietuvoje kito, o automobiliai išpopuliarėjo apie 1980–uosius, kuomet pastebėtas automobilių kainos kritimas, o didžiausias automobilių populiarumo šuolis įvyko 2000–ųjų pradžioje. „Dar netoli atsukus laiką matysime, kad tarpukariu buvo Kauno arklinis tramvajus, prasidėjo pirmieji autobusai. Tada sovietmečiu, vystėsi ir autobusų judėjimas toliau. Septintajame dešimtyje maždaug atsirado troleibusai ir viskas plėtėsi, kol atėjo 80–ieji, pradėjo pigti automobiliai, jų pradėjo daugėti. Tada atėjo nepriklausomybės laikai, ištikrųjų iki 2000–ųjų pradžios ankstyvosios buvo tokia chaotiška automobilizacija ir jos padarinius dar iki šiandien matome, nes automobilių išaugo net kelis kartus, palyginus kiek jų buvo pradžioje nepriklausomybės. Tai turi poveikį viskam, kai kurie rajonai liko atskiri toliau nuo miesto, pasiekiami tik automobiliu, viešosios erdvės sumažintos nes reikia vietos automobiliams. Matome daug socialinių problemų, kurios atsirado dėl to. Pradedant nuo taršos iki viešųjų erdvių sumažėjimo“, – teigia darnaus judumo specialistas.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu didžiausias prioritetas taikomas ne konkrečioms tvarioms transporto priemonėms, bet saugiam judėjimui mieste. Nepaisant to, kitas savivaldybės siekis yra pakeisti nusistovėjusią transporto priemonių piramidę, kurios viršuje iki šiol karaliavo automobiliai. „Reikėtų ne nuo rūšių pradėti kalbėti, o nuo pačio principo. Tai pirmiausia visada yra saugumas, mūsų siekis yra, kad transportas pirmiausia būtų saugus, kad nebebūtų tų straipsnių, kad užmušti pėstieji perėjose ar panašiai. O kitas momentas yra, kaip yra ta maisto piramidė, kurios mus mokė dar nuo ankstyvų dienų, tai panašią turim piramidę ir mes, ją bandom keisti, nes ilgą laiką, kaip ir minėjau, buvo automobiliai pastatyti į tą piramidės viršų. Dabar mūsų tikslas yra truputį pakeisti ją ir kad pagrindas prioritetas būtų pėstieji, labiausiai pažeidžiami dalyviai, na ir tada dviračiai, viešasis transportas ir galiausiai automobiliai. Tai ko gero prioritetai būtų tokie miesto“, – pasakojo Jonas.
Darnaus judumo specialisto teigimu, Vilniaus miestas yra pakankamai mažas, kad didžiąją jo dalį būtų galima pasiekti tvariu transportu ir išvengti automobilio. Šiam tikslui pasiekti, miesto transporto infrasuktūroje šiuo metu prioritetas skiriamas šaligatviams, naujiems dviračių takams, viešojo transporto tobulinimui.
Paklausus apie sparčiai augantį elektrinių paspirtukų populiarumą, pašnekovas teigia, jog ši transporto priemonė itin prigijo Lietuvoje ir savo populiarumu lenkia net Jungtines Amerikos Valstijas. „Tai iš tikrųjų ir pas mus atėjo ta banga ir galbūt net gi prigyjo ji kiek sėkmingiau nei, sakykime, JAV, ten net draudžia juos kai kuriuose miestuose. Vilniuj taip pat buvo net apklausų įvairių, kad žmonės tikrai nevienareikšmiškai juos vertina ir yra realiai į dvi stovyklas pasidalinę. Šiuo atveju, reikia suprasti, kad taip, galbūt tai yra chaotiška, bet lygiai kaip ir automobiliui tik atsiradus ir netikėtai įsiveržus į mūsų viešasias erdves, nebuvo sureguliuota ta dalis, tai taip pat čia yra reguliavimo klausimas.“ Pašnekovas teigia, jog šiuo metu yra kalbamasi su platformų dalijimosi pagrindiniais tiekėjais Lietuvoje, kad jie iš savo pusės sutvarkytų elektrinių paspirtukų parkavimo problemą. Svarstoma įkurti stacionarias vietas, kuriose paspirtukai galės būti paliekami tvarkingai tam skirtose vietose.
Nemaža dalis tvaraus judėjimo inovacijų mieste yra atkartotos pasitelkiant Olandijos pavyzdį. Šalies, kurioje dviračių transportas veikia itin sėkmingai. „Kalbant apie užsienio šalių pavyzdžius, tai reikia paminėti, kad mintis, kaip turėtume vystyti tą infrastruktūrą, prasidėjo žiūrint į geriausių šalių pavyzdžius. Olandija yra pagrindinis mūsų atspirties taškas ir dar prieš kelis metus buvo pasitvirtintos dviračių takų infrastruktūros rekomendacijos, tai nuo a iki z aprašytas kiekvienas elemenetas. Šiuo metu miestas baigia rengti jau ir visos gatvės infrastruktūros standartą, kad būtų standartizuota ir aukšiausios kokybės standartus atitiktų ne tik šaligatvis ar dviračių takas, bet ir viskas kas į gatvę įeina – tai ir dviračių takas ir šaligatvis ir želdiniai ir t.t. Kad viskas veiktų iš vien ir būtų tas bendras darnumas, visa infrastruktūra“, – teigia SĮ „Susisiekimo Paslaugos“ atstovas.
Vilniuje taip pat neseniai pasirodė multimodalinės aikštelės, kurias galima rasti Antakalnyje. Šių stotelių tikslas – suderinti skirtingas transporto priemones judant mieste ir palengvinti tvarų judėjimą toliau už miesto gyvenantiems žmonėms. „Tai iš tikrųjų galbūt net ir nuo Saulėtekio, arba kas nors kelionę pradeda iš dar toliau, sakykime nuo Nemenčinės. Yra autobusai, tu gali atvažiuoti autobusu, nuo autobusų stotelės iki multimodalinės aikštelės yra geri dešimt metrų, ne daugiau. Tu atvažiuoji su viešuoju transportu, joje laikai savo dviratį ar paspirtuką, su vilniečio kortele atsidarai rakinamą tą saugyklą automatiškai ir pasiimi savo dviratį ar paspirtuką ir toliau kelionę į jau šalia esantį centrą, senamiestį, tęsi juo. Taip pat ir atvirkščiai, galbūt tu gyveni šalia, bet tau reikia pavažiuot kažkur toliau, tu atvažiuoji iki multimodalinės stotelės, palieki savo dviratį ar paspirtuką ir toliau jau sėdi į ta autobusą prie aktyviai naudojamos viešo transporto stotelės visomis kryptimis“, – multimodalinių aikštelių veikimo principą aiškina Jonas Simutis.
Mieste taip pat planuojame pristatyti ir dviračių bei paspirtukų saugojimo stoteles, kuriose gyventojai, neturintys vietos laikyti dviratį namuose, galės jį palikti prie namų, tam speciliai pritaikytose stotelėse, kuriose, elektrine spyna saugoma transporto priemonė galės būti laikoma. Taip padedant tiems gyventojams, kurie neturi vietos laikyti dviratį savo namuose.
Paklaustas apie kontraversiškai vertinamą automobilių taršos mokestį, pašnekovas teigia, jog Lietuvoje šis mokestis pritaikytas gana vėlai, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, o darnaus judumo entuziastų nereikėtų laikyti ekstremistais, siekiančiais uždrausti automobilius.
„Mes tikrai suprantam, kad būtent tokie žmonės kurie gyvena kažkur priemiesty ar tolimuose rajonuose, kurie neturi elementariai kito būdu nusigaut iki darbovietės ar kitos vietos, jiems automobilis yra būtinas ir viskas su tuo yra tvarkoje. Tikrai mes negalvojam apie tai, kad iš jų reikia atimti, daugiau apmokestinti, tikrai ne. Bet yra maždaug skaičiuojama, kad yra iki penkių kilometrų kelionės, kai žmogui yra komfortabilu minti dviračiu ar kitaip keliauti. Ganėtinai nemaža dalis Vilniaus į tą atstumą įeina. Tai mes žiūrime, kad tie, kurie gali, tie ir turėtų sau leisti tai. Mūsų ir yra mintis padaryti tą infrastruktūra, kad būtent centras iš periferinių rajonų, būtų patogus pasiekti dviračiu. Tie kurie gyvena, jiems toliau vystyti viešąjį transportą. Todėl mūsų sekantis žingsnis yra kuo daugiau sinergijos tarp dviračių ir viešojo transporto, ką multimodalinės aikštelės ir pradeda daryti. Aš manau, kad kiekvienam reikia sukurti sąlygas judėti vienodai, lygiai, būtent tokiu principu mes miestą ir formuojame. Ilgą laiką automobilis buvo pirmoje vietoje, kiti nustumti į šoną, dabar norim sukurti lygias galimybes judėti visiems“, – teigia Jonas Simutis.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
