Laidoje „Išpakuota“ mokslo žurnalistė, laidos „Radikalus Smalsumas“ vedėja Goda Raibytė teigia, jog mokslo žurnalistika - tai sukramtytos mokslinės informacijos pateikimas skirtingą žinių lygį turinčiai auditorijai suprantama kalba.

Tyrimai rodo, jog mokslo ir aplinkosaugos žurnalistikos dėka, galime sėkmingai populiarinti mokslą, vystyti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą bei prisidėti prie klimato kaitos komunikacijos. Nepaisant to, šios srities žurnalistų Lietuvoje vis dar labai mažai, o studijų programų, ar mokslo žurnalistų asociacijų Lietuvoje dar neturime.

Godą Raibytę galime laikyti viena iš mokslo žurnalistikos pradininkių Lietuvoje. Jos laidoje „Radikalus Smalsumas“ susitinka astrobiologai, psichoterapeutai, biomedicinos mokslų daktarai ir net astronautai.

Pati Goda teigia, jog užaugo be interneto ar socialinių medijų, tad mokslinės informacijos jai pačiai trūko. „Aš esu iš kaimo, užaugau, taip vadinamoje, prieš internetinėje eroje. Informacija mane pasiekdavo tokia, ką pas mus kaime kalbėdavo. Labai didelis autoritetas buvo kunigai ir klebonai, kurie dar savo tiesą pasakodavo. Ir tai buvo mano informacijos šaltiniai. Augdama aš supratau, kad man dėl daug ko melavo, daug kas mane gąsdino, kas neturėjo gąsdinti.

Pavyzdžiui kometos, kas yra labai gražus ir retas reiškinys, o aš bijodavau, nes galvodavau, kad tai koks maro pranašas ir reikia melstis, kad galėtume to išvengti. Jau gavus internetą ir galėdama pasiekti patikimesnius šaltinius supratau, kad man melavo ir pagalvojau, kad jeigu aš galiu suprasti, juk nesu kažkokia ypatinga, vadinasi, visi gali tai suprasti“, - pasakoja Goda.

Pasak pašnekovės, informacijos internete tikrai nestinga, tačiau visuomenei trūksta kompiuterinio raštingumo, kad galėtume sėkmingai atskirti patikimus šaltinius nuo dezinformacijos ir propagandos. „Mums trūksta kompiuterinio raštingumo, kad žmonės suprastų, jog ne viskas kas yra internete, yra tiesa. Internete yra daug melo, pseudomokslo, sąmokslo teorijų. Nėra elementaraus pagrindo, kaip tą informaciją mums priimti, kokius filtrus mūsų smegenys mums reikėtų įsijungti, kad būtume atviri, bet netikėtume kiekviena mums brukama nesąmone“, - teigia pašnekovė.

Nepaisant informacijos gausos internete, mokslo žurnalistų, kurie šią informaciją objektyviai apdorotų, remtųsi tik patikimais šaltiniais ir tyrimų patvirtinta informacija, pasak Godos, Lietuvos žiniasklaidai labai trūksta. „Liūdna padėtis mokslo žurnalistikos yra. Aš net nesakyčiau, kad apskritai mokslo žurnalistikos yra Lietuvoje. Yra užuomazgos, atskiros iniciatyvos, bet žmonių, kurie domisi ir gilinasi į mokslo temas yra labai mažai. Aš net kartais juokauju, kad kai aš prisistatau mokslo žurnaliste, tai yra tiesiog dalykas, kurį aš dažnai kartodavau, kol galų gale, kažkas patikėjo. Nes Lietuvoje nėra tokių kaip mokslo žurnalistų, nėra mokoma mokslo žurnalistikos. Aš pati mokslo žurnalistikos mokausi savo iniciatyva, važiuodama į NASA, į Europos Kosmoso agentūrą, aš susidraugauju su mokslininku, ar mokslo komunikatoriumi ir paprašau, kad jis būtų mano mentorius, kuris padėtų man tobulėti, nes tai dabar yra vienintelis būdas. Ir tai yra ir daug laiko užimantis, ir labai brangus malonumas“, - teigia Goda.

Pašnekovė išskiria, jog pandemijos metu žiniasklaidoje buvo padaryta itin daug klaidų, informuojant visuomenę apie naujausią tyrimų informaciją. „Labai daug klaidų buvo padaryta, net ir iš patyrusių žurnalistų pusės. Žurnalistai net nelabai žino akademinių straipsnių publikavimo tvarkos, ką reiškia, pavyzdžiui, recenzuotas ir nerecenzuotas straipsnis. Buvo paskelbta daug naujienų, susijusių su koronavirusu, vakcinom, vaistais, kaip faktų iš straipsnių, kurie dar nėra recenzuoti. Aišku, žmonės perskaito ir galvoja, kad tai yra faktas, bet nepateikta, kad toks straipsnis buvo pateiktas, tyrimas atliktas, bet jį dar reikia recenzuoti ir gali būti, kad jis nepraeis recenzavimo proceso“, - teigia Goda.

Žurnalistė taip pat pabrėžė, kad pandemijos metu straipsniuose buvo nemažai vertimo klaidų, kuoment tokių žodžių kaip allegedly (liet. tariamai), lietuviškame vertime nebelikdavo, o informacija būdavo pateikiama kaip faktas. Pašnekovė taip pat pastebi, jog pradėjus ieškoti originalių informacijos apie pandemiją šaltinių, dažnai atrasdavo, jog jie propagandiniai ir nieko bendro neturintys su moksliniais tyrimais.

Paklaust apie aplinkosaugos žurnalistiką, vieną iš mokslo žurnalistikos sričių, Goda Raibytė teigia, jog galbūt net pati savo laidose šiai temai skiria per mažai dėmesio. „Reikėtų tikrai apie tai daugiau kalbėti nes klimato kaita ir aplinkosauga yra labai svarbus dalykas ir dabar yra kritinis laikotarpis, kai turim kaip žmonija, kaip žemės planetos gyventojai, priimti daug svarbių sprendimų, kurie darys įtaką, kaip mes gyvensime ateityje. Bet padėtis yra liūdna. Nei tos mokslo žurnalistikos nėra, tai tuo labiau, aplinkosaugos mokslo žurnalistikos. Man atrodo, kad tikrai reikia daugiau apie tai kalbėti, nes tai yra labai svarbi tema ir visi mokslininkai, nesvarbu ką jie tyrinėtų, ar kosmosą, ar biotechnologijas, ar neuromokslininkai, pabrėžia, kad mums būtina atkreipti dėmesį į klimato kaitą“, - teigia Goda.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.