Vos įžengus į Kazokiškių sąvartyną, mus pasitinka dvi atliekų kalvos, į kurias užkopti prireiktų nemažai fizinių pastangų. Apsidairius susiduriame su savo skaudžia atliekų realybe - mūsų vartojimo kultūros pasekmėmis. Tačiau vizitas šiame sąvartyne taip pat sugriauna ir nemažai nusistovėjusių mitų apie mūsų atliekų tvarkymo sistemą. Iš arti ši vieta daug tvarkingesnė nei pagalvotumėte, o sąvartynas veikia pagal itin griežtus reikalavimus.

„Į šitą sąvartyną iš tiesų atkeliauja atliekos, kurios negali būti niekaip kitaip panaudotos arba perdirbtos, arba sudegintos. Čia atkeliauja statybinės atliekos, atliekos, kurios lieka po mechaninio biologinio apdorojimo, atliekos, kurios lieka įvairiausiuose gamybiniuose procesuose, kurių jau niekur nebegali daugiau panaudoti“, - pasakoja Vilniaus atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.

Įsitikinimas, kad sąvartynai yra niekieno neprižiūrimos šiukšlių krūvos išlikęs dar nuo tada, kai Vilniaus apskrityje veikė 126 sąvartynai. Vieni iš jų buvo legalūs, kiti - ne, o sąvartyno priežiūros taisyklės juose neegzistavo. Tačiau 2007 m., visus šiuos sąvartynus uždarius, buvo įrengtas vienintelis Vilniaus regiono sąvartynas Kazokiškėse, Elektrėnų savivaldybėje.

Kazokiškių sąvartynas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Iš tiesų, kol nebuvo Kazokiškių sąvartyno, Vilniaus regione turėjom virš 100 sąvartynų, bet čia sąvartynas per daug svarbus žodis, kad ten buvusius vadintume sąvartynais. Ten tiesiog buvo šiukšlynai. Kiekviena seniunija, kiekvienas kolūkis turėjo savo sąvartyną kur buvo labai patogu - turiu krūvą kažkokių šiukšlių, radau duobę, suverčiau ir man atrodo, kad turiu sąvartyną. Tai tokių buvo 126. Dabar įsivaizduoti labai sudėtinga. Tie sąvartynai buvo uždaryti. Vieni buvo, įvertinant situaciją, toje vietoje palikti juos tik tai uždengiant, kiti buvo iškasti ir pervežti į Kazokiškių sąvartyną,“ - prisimena Tomas Vaitkevičius.

Pasak pašnekovo, į šį sąvartyną kasdien atkeliauja apie 200 tonų atliekų, nors skaičius atrodo nemažas, tačiau tai gerokai mažiau, nei atkeliaudavo seniau. „Pačioje sąvartyno gyvavimo pradžioje, prieš 16 metų, būdavo dienų, kai į sąvartyną atkeliaudavo apie 1500t atliekų. Ir čia keliaudavo viskas, mišrios komunalinės atliekos keliaudavo tiesiai į sąvartyną, šalia to, atkeliaudavo visokiausios gamybinės atliekos ir taip toliau. Prieš 15 metų perdirbimo, rūšiavimo nebuvo taip jau daug. Palaipsniui atsirado tinkamesnis vartojimas, geresnis rūšiavimas, geresnis perdirbimas, atsirado mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, atsirado deginimas, kaip viena iš atliekų tvarkymo rūšių. Šiuo metu mes turim rezultatą, kad šiais metais pas mus vidutiniškai per dieną atkeliauja tik 200 tonų atliekų. Tai žymi, kad mums visai neblogai sekasi“, - pasakojo VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Atvežtos šiukšlės keliauja ant vadinamojo kaupo, ant kurio supilamos visos atvežtos atliekos. Tokių kaupų sąvartyne šiuo metu yra du, dabartinė sekcija gali augti dar apie 10 metrų, o šią ribą pasiekus, bus paruošta trečioji sekcija, kurioje bus pradėtos supilti naujai atvežtos atliekos. „Pagal planą yra numatyta, kad gali būti penkios sekcijos. Planuojame, kad kitais metais jau turėsime trečią sekciją. Įvertinus visus atliekų kiekius tikėtina, kad trečiosios sekcijos užteks 20-30 metų. Jeigu mums pasiseks, nereikės nei ketvirtos nei penktos sekcijos“, - teigia Tomas Vaitkevičius. Pašnekovo teigimu, Kazokiškių sąvartyno Vilniaus apskričiai užteks dar ilgai, o antrojo sąvartyno kurti greičiausiai nereikės.

Atvežtos šiukšlės tankintuvu yra spaudžiamos, o kas 4-5 metrus, yra pilamas grunto arba statybinių atliekų sluoksnis. Šis procesas leidžia užtikrinti, kad šiukšlės nuo vėjo nepasklistų po visą teritoriją. Kazokiškių sąvartynas išsiskiria ir tuo, jog čia atvežtos atliekos nėra tiesiog sumetamos į duobę. Sąvartyno kaupo dugne yra įrengtas pusės metro storio dugnas, kuris apsaugo dirvožemį nuo šiukšlių sukeliamų pavojingų atliekų.

„Iš esmės toks lyg paprastas labai procesas, bet kas yra svarbu ir kuo tie šiuolaikiniai sąvartynai yra žavūs ir pažangesni, tai nėra, kad atvažiavau, radau duobę, supyliau ir visai neblogas sąvartynas, ne. Ten nėra sąvartynai. Čia yra sąvartynas, kuris leidžia apsaugoti aplinką. Pirmiausia, tai yra sąvartynas su dugnu, kuris leidžia užtikrinti, kad jokie teršalai iš sąvartyno kaupo - skysčių, pavojingų medžiagų pavidalu, nepateks į aplinką“, - sako jis.

Kaupo dugne sukauptas skystis yra surenkamas ir išvalomas dar sąvartyno teritorijoje esančiuose atvirkštinės osmozės įrenginiuose, tuomet, jau aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios nuotekos, keliauja į tolimesnius vandens valymo įrenginius. Deja, iš nuotekų surinktų pavojingų medžiagų pašalinimo įrengimų neturime, tad jie vėl grąžinami į sąvartyną.

Kita sąvartyno keliama problema - šiltnamio efektą skatinančios sąvartynų dujos, kurios susidaro biologiškai skaidžioms atliekoms pūnant sąvartyne. Šias dujas Kazokiškių sąvartynas surenka ir panaudoja išgauti energijai. „Du zuikiai vienu šūviu nušaunami čia. Tai yra mažinama tarša, tos dujos nepatenka į aplinką, kita vertus, tos dujos yra panaudojamos geram reikalui, tai yra išgaunama elektros energija, šiluma gaminama. Iš tiesų Elektrėnų savivaldybės gyventojų dauguma gauna energiją iš Kazokiškio sąvartyno dujų,“ - teigia VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Nors atliekų atvežamų į sąvartyną skaičius ženkliai mažėja, o Kazokiškių sąvartyne taikomi kuo aukštesni aplinkosauginiai standartai, tačiau atliekų perteklius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, vis dar išlieka opi problema. VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius sutinka, kad į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį reikia mažinti, tačiau tvirtina, kad sąvartynas daugelio gyventojų akyse be reikalo yra įgavęs neigiamą konotaciją. „Yra sakoma, kad reikia mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Su tuo sutinku, bet tai atsiranda kaip konotacija, kad sąvartynas yra blogis. Sąvartynas nėra gėris, bet nėra ir blogis, tai yra atliekų tvarkymo įrenginiai, be kurių, beje, mes tikrai neišgyvensim“, - teigia pašnekovas.

Galiausiai, pašnekovo teigimu, siekiant ženkliai sumažinti sąvartynuose nugulančių atliekų kiekius, kiekvienas iš mūsų turime atsakingiau vartoti bei rūšiuoti atliekas: „Didžiausias reikalas yra mūsų galvose. Tas sekantis žingsnis - suprasti ką mes darom ir tapti atsakingais. Tada viskas ir prasidės. Kai mes suprasime visi, kad mums nepatinka, kad mums kiša perteklines pakuotes, mums siuntinėja siuntinius su didžiulėmis dėžėmis, parduotuvėse mes matome kalnus plastiko, kurio mums nereikia ir nustosime pirkti. Nustosime vartoti tokiais šiurpiais mastais, tada viskas ir užsikurs. Ir, tiesą pasakius, jau matau, kad užsikūrė. Jeigu net ir mes nesistengsime galvoti, mes tai privalėsime padaryti dėka to, kad esame Europos sąjungos nariai ir yra ta bendrystė mums diktuoja, verčia pasitempti ir rodo kryptį.“

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.