Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojamės Giedriaus Bučo antrinio dizaino dirbtuvėse, įsikūrusiose Kaune, Panemunėje. Su meile ir kruopštumu įrengtos dirbtuvės atviros bendruomenei – Giedrius jose kviečia apsilankyti visus, kurie nori susitaisyti sulūžusius daiktus, išmokyti savo vaikus naujo amato ar restauruoti senus baldus. Antrinis dizainas Giedriui Bučui yra įrankis šviesti visuomenę apie daiktų perteklių ir galimybę šiukšlę prikelti antram gyvenimui.

Antrinio dizaino idėjomis vyras susidomėjo keliaudamas Suomijoje. „Vienoje baldų parodoje pamačiau antrinio dizaino stendą, ten menininkai, dizaineriai buvo pagaminę įvairių daiktų ir aš stebėjausi kaip iš antrinių žaliavų, likučių, atliekų galima padaryti įdomius dalykus. Tada pradėjau domėtis, kodėl vis dėlto suomiai, turėdami pinigų, gaminasi tokius daiktus. Ir aš supratau, kad tai yra kaip filosofija, kaip gyvenimo būdas. Tai yra jų indėlis į ekologiją, į tvarumą, į darną“, - pasakoja Giedrius.

Skatinti antrinį dizainą Lietuvoje pastūmėjo ir tai, kad didžioji dalis atliekų pasaulyje negali būti perdirbta, o atliekų tvarkymo procesai reikalauja daug mūsų planetos resursų. Todėl, užuot išmetęs, Giedrius atliekoms suteikia antrą šansą.

Suprasti atliekų problemos mastą Lietuvoje Giedriui padėjo jo organizuotas žygis „Už švarią Lietuvą!“, kurio metu, kartu su komanda, Giedrius apžygiavo visą Lietuvos teritoriją – 1363 km. 77–ias dienas trukusio žygio metu, „Už švarią Lietuvą!“ komanda rinko pakelėje rastas šiukšles. „Mes kelias žinutes turėjom, kurias norėjom pasakyti žmonėmis. Pirma, apžygiuoti Lietuvą, pasigrožėti gamta, sutikti nuostabius žmones. Kitas tikslas buvo savo kelyje einant surinkti po kojomis rastas šiukšles. Po to, kiekvieną dieną, mes tas šiukšles rūšiavom, skaičiavom, svėrėm“, - apie žygį pasakoja Giedrius.

Visos kelionės metu pavyko surinkti daugiau nei 1 toną atliekų. „Gali nuvažiuoti į miškelį savaitgalį ir susirinkti drąsiai tą toną, bet mes rinkom visas smulkias šiukšles. Pavyzdžiui, apie 500 smulkių popierėlių yra kilogramas, tai surinkti 500–is šimtus tų popierėlių tikrai yra ką veikti,“ - pasakoja žygio „Už švarią Lietuvą!“ organizatorius.

Žygio metu buvo surinkta virš 52–ų tūkstančių vienetų atliekų, o iš surinktų šiukšlių buvo dėliojama meninė instaliacija „Vartojimo Dėlionė“, kuri atspindi mūsų visuomenės vartojimo įpročius ir opiausias taršos problemas. „Ne tiek tas rinkimas šiukšlių, nes na, eini ir renki. Mes dažnai tai padarom, pavasarį, per akcijas įvairias. Bet tas surinktų šiukšlių išdėliojimas ir pamatymas, perskaitymas tos žinutės“, - tęsia Giedrius.

Tačiau Giedriaus tvarumo kelionėje žygis „Už švarią Lietuvą!“ nėra vienintelė iniciatyva. Tvarumo entuziastas taip pat organizuoja Baltijos jūros paplūdimio smėlio sijojimą, kurio metu išrenkamos net smulkiausios šiukšlės, o šiuo metu vyras intensyviai dirba prie bendruomenės centro „KINAS Panemunė“ įkūrimo. Visų šių darbų metu Giedrius teigia išmokęs vieną pagrindinę pamoką – reikia pradėti nuo savęs. „Nereikia pasaulio keisti, reikia keistis save, savo elgesį, nes aš esu atsakingas“, - teigia pašnekovas.

Tačiau sukaupta patirtis organizuojant aplinkos tvarkymo akcijas Giedriui leidžia išvardinti ir konkrečius pokyčius, kurių privalome kuo skubiau imtis: „Vienareikšmiai turim pradėti galvoti apie ilgalaikius, tvarius produktus. Jeigu kalbant apie aplinką, rūbus, maistą, tiesiog pagalvoti apie kiekvieną daiktą – iš kur jis atsirado, kokį kelią jis atėjo ir kur po to jis nukeliaus. Surasti alternatyvas vienkartiniam daiktam. Vienkartiniai daiktai šiandien labiausiai mus žudo. Mes kaip vartotojai tikrai galim prisidėti prie to sąmoningai galvodami. Ir, be abejo, ekologinis švietimas. Mano svajonė, kad ekologinis švietimas atsirastų švietimo sistemoje. Darželyje, mokykloje, nuo pat mažų dienų, kad vaikai pradėtų suprasti daikto kelią,“ - pasakojo žygio „Už švarią Lietuvą!“ organizatorius.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)