Šią atkarpa praskrenda milijonai paukščių, o Kuršių nerijoje, kuri yra šio kelio sudėtyje, buvo užfiksuotas net rekordinis paukščių skaičius – per dieną čia praskrido net keli milijonai paukščių.

„Kuršių nerija visiems puikiai žinoma vieta, kurioje galima pailsėti, pamatyti kultūrinių ir gamtinių objektų, tačiau paukščiamas tai yra greitkelis, kuriuo jie skrenda iš šiaurės, iš Skandinavijos šalių, iš Rusijos, iš kitų Baltijos šalių. Visų tų šalių paukščiai, kurie gyvena virš mūsų, praskrenda pro Lietuvą ir jie telkiasi pamaryje, Baltijos jūros pakrantėje. Atvykus į Kuršių neriją, pavyzdžiui, rugsėjo paskutinėmis dienomis arba dar spalio pradžioje ir pažvelgus į dangų, pamatysite upę paukščių. Ši skrendančių paukščių virtinė atrodo kaip nenutrūkstantis debesis. Tai trunka kelias savaites ir yra labai įspūdingas reginys, fenomenas, kurį turi Lietuva. Kitose šalyse tokios intensyvios, koncentruotos migracijos stebėti negalėtume“, – išskyrė Marius Karlonas.

Migruojantys paukščiai
Foto: Mariaus Karlono nuotr.

Vietų, tinkamų stebėti paukščių migracijai, mūsų šalyje yra ir daugiau. Tai ir Ventės rago ornitologijos stotis, Čepkelių raistas, Žuvinto ežeras, Tyrulių pelkė, įvairūs, specialiai tam pritaikyti stebėjimo bokšteliai ir, žinoma, Nemuno delta.

„Lietuva turi ypatingas sąlygas paukščių stebėjimui, palyginus su Vakarų Europa, kur gamta jau yra labai sunaikinta ir jie neturi tų tokių natūralių buveinių, kokias turime mes. Lietuva turi net ne vieną tokią ypatingą vietą, skirtą paukščių stebėjimui. Pavyzdžiui, Nemuno delta. Tai – viena iš trijų tokio deltų Europoje. Viena yra Rumunijoje, kita – Ispanijoje ir Nemuno delta Lietuvoje, kuri tokia ypatinga vandens paukščiams, tilvikiniams paukščiams, migruojantiems, perintiems paukščiams“, – pasakojo pašnekovas.

Migruojantys paukščiai
Foto: Organizacijos nuotr.

Priešingai, nei daugelis yra įpratę manyti, sako Marius Karlonas, paukščių migracija praktiškai nesustoja ir trunka visus metus. Paukščių migracija – tai toks reiškinys, kuris trunka didžiąją metų dalį.

„Paukščių stebėjimas – labai geras hobis, praktiškai neturintis sezoniškumo. Paukščius stebėti galima visais metų laikais – tiek vasarą, tiek pavasarį, tiek rudenį, tiek žiemą. Kiekvieną sezoną galime sutikti skirtingas paukščių rūšis. Vienos iš jų aktyvesnės pavasarį, pavyzdžiui, perinčios paukščių rūšys. Vasarą jau pradeda migracija, paukščiai truputį nutylą, bet jau rugpjūtį, rugsėjį, spalį prasideda ta intensyvioji migracija, kada galima stebėti paukščius, skrendančius iš Sibiro, iš šiaurės“, – aiškino M. Karlonas.

Migruojantys paukščiai
Foto: Mariaus Karlono nuotr.

Spalio, lapkričio mėnesiais, kuomet beveik visi vasarą Lietuvoje praleidę paukščiai jau buną palikę mūsų šalį, čia atskrenda žiemoti paukščiai iš šiaurės.

Paukščių stebėjimas yra vienas populiariausių hobių Vakarų Europoje ir Skandinavijoje. M. Karlonas džiaugiasi, kad šis užsiėmimas sparčiai populiarėjas ir Lietuvoje. Kaip prisimena, kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, žmonių, užsiimančių paukščių stebėjimu kaip hobiu, o ne darbu, buvo vos kelios dešimtys.

Pasak pašnekovo, žmonės, tik pradėję stebėti paukščius, tam, kad galėtų juos identifikuoti, stengiasi kuo tiksliau pamatyti kiekvieną paukštį, kiekvieną jo detalę. Tačiau, tikina M. Karlonas, labai greitai pagrindinis žmogaus organas paukščių stebėjimo metu tampa ne akys, o ausys.

Migruojantys paukščiai
Foto: Mariaus Karlono nuotr.

„Iš paukščių balsų kur kas lengviau yra atpažinti paukštį, jie turi skirtingas giesmes, kontaktinius balsus. Net ir dabar, migracijos metu, girdime pastoviai migruojančius miškinius kalviukus, kurie iš tikrųjų turi labai specifinį balsą, taip pat pievinius kalviukus, taip pat kielės migruoja. Štai ir žaliakojis tulikas praskrido. Žinant balsus, paukščių giesmes, stebėti paukščių migracija yra kur kas paprasčiau . Pati pradžia sunkiausia, pirmi pora metų, kol visos paukščių rūšys atrodo vienodos. Visi maži paukščiai tada atrodo esantys – žvirbliai, o didesni paukščiai – vanagai arba gandrai, bet vėliau pradedi skirti“, – tikino ornitologas.

Norintys pamatyti kuo daugiau praskrendančių skirtingų rūšių paukščių, turi atsibusti kuo įmanoma anksčiau, dar prieš patekent saulei. Jau vėliau, apie vidurdienį, anot pašnekovo, paukščiai ilsisi ir juos pamatyti daugiausia galima poilsio stotelėse.

Migruojantys paukščiai
Foto: Mariaus Karlono nuotr.

„Geriausias laikas paukščių stebėjimui – ankstus rytas, dar prieš saulei tekant. Tuomet prasideda pats aktyvumas. Nesvarbu, ar tai liečia migraciją, ar tai perėjimo laikotarpis, vis vien paukščiai aktyviausi anksti ryte ir dar tris-keturias valandas po saulės tekėjimo. Tie, kas netingi atsikelti, visada pamato daugiausia paukščių rūšių. Jau ir dabar migruojantys paukščiai skrenda būreliais, nors dar tikrai rugpjūčio pabaiga, o vėliau, už kokių 2-3 valandų, paukščiai nuslopos, nusileis kažkur į nendrynus, maitinsis, ilsėsis ir vėl ruošis kitos dienos migracijai“, – kalbėjo M. Karlonas.