„Smiltynės pušynai gamtiniu požiūriu labai vertingi ir būtų labai gaila, jeigu jie stipriai nukentėtų. Paprastoji pušis vieną nugriaužimą dar pakenčia, tačiau po antro jau pilnai nebeatsistato, ji nusilpsta ir tampa lengviau pažeidžiama ir kitiems kenkėjams. Jeigu nebus imtasi priemonių, gali taip atsitikti, kad nuo 10 proc. iki 30 proc. pušų šiame židinyje reikės kirsti sanitariniais kirtimais. Tai tokiose vietose kaip ši tai tikrai būtų žalinga, tuo labiau, kad čia yra Klaipėdos miesto plaučiai“, – sakė Romas Andrusevičius, Kretingos miškų urėdijos Juodkrantės girininkijos vadovas.

Kenkėjas – verpikas vienuolis – kėsinasi į Kuršių nerijos pušynus
Foto: Stopkadras

Kaitrios ir sausringos pastarasosios vasaros sudarė idealias sąlygas veistis šiems kenkėjams. Praėjusiais metais taip pat buvo identifikuoti du dideli pažeistų medžių židiniai – Smiltynėje bei Naglių rezervate tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Iš viso šie kenkėjai tada pažeidė apie 200 ha ploto miško.

Miškininkai sako, kad buvo imtąsi kovoti su verpikų vienuoliais, paliekančiais pušis be spyglių – lajos nupurkštos biologiniu preparatu.

„Medžio lapų defoliacija arba kitaip spyglių nugraužimo lygis praėjusių metų teritorijoje buvo nuo 30 iki net 90 proc. Panaudojus šį preparatą šių metų pavasarį, matome, kad medynai atsigauna – iš nenugraužtų pumpurų atsprogsta spygliai ir medžiai nepatiria tokio didelio streso, kaip šiųmetiniame židinyje, kur jokie darbai dar nebuvo atliekami“, – teigė Juodkrantės girininkijos girininko pavaduotojas Algirdas Kurtinaitis.

Kenkėjas – verpikas vienuolis – kėsinasi į Kuršių nerijos pušynus
Foto: Stopkadras

Šiuo preparatu planuojama nupurkšti ir šių metų židinį. Miškininkų teigimu, šis preparatas yra draugiškas gamtai, kadangi yra biologinis, o ne cheminis. Preparato sudėtyje esanti bakterija yra natūraliai sutinkama gamtoje. Esą jis naikina tik drugių vikšrus ir jokiems kitiems vabzdžiams, medžiams ar žmonėms nekenkia.

„Preparatas purškiamas iš lėktuvo, lakūnai turi duomenis, kuriuose kvartaluose ir sklypuose reikia vykdyti purškimą. Jis vykdomas anksti ryte, kada nėra vėjo, kad preparatas kuo tiksliau gultų į medynus ir būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas. Ir purškiama tada, kuomet vienuolio verpiko vikšras pasiekia tam tikrą išsivystymo stadiją, kad būtų kuo daugiau pažeista vikšrų“, – apie purškimo techniką pasakojo A. Kurtinaitis.

Kenkėjas – verpikas vienuolis – kėsinasi į Kuršių nerijos pušynus
Foto: Stopkadras

Kuršių nerijoje lapus ir spyglius graužia ne tik vabzdys verpikas vienuolis, bet ir neporinis verpikas. Abu naktiniai drugiai verpikai yra Lietuvos miškuose natūraliai gyvenančios ir įprastos drugių rūšys.

Medžiai, dėl jų likę be lapų ir spyglių, negali vykdyti fotosintezės, todėl badauja. Anot pašnekovų, dažniausiai gamtai pavyksta pačiai sureguliuoti kenkėjo populiaciją, tačiau kartais tenka įsikišti ir miškininkams.

„Kuršių Nerijos pušynai nėra vienintelė teritorija Lietuvoje, kurioje kovojama su šais spyglius graužiančiais kenkėjais. Taip pat vienuolis verpikas yra pastebėtas Dzūkijoje, Vesejų miškuose. Jų girininkai lygiai taip pat kovoja, ten taip taip pat naudojamas tas pats biologinis preparatas, kuris irgi ten veikia veiksmingai“, – pasakojo A. Kurtinaitis.

Kenkėjas – verpikas vienuolis – kėsinasi į Kuršių nerijos pušynus
Foto: Stopkadras

Čia jie šiemet išplito net 2 tūkst. hektarų miško plote. Tiesa, prieš devynerius metus, kada čia paskutinį kartą buvo naikinami šių kenkėjų židiniai, biologiniu preparatu buvo apdorota daugiau kaip 6 tūkstančiai hektarų miško.

Miškininkai sako nuolat stebintys miškus, o rudenį planuoja patikrinti beveik visus Dzūkijos ir Kuršių nerijos pušynus. Miškininkai neramina, jog nesiėmus priemonių stabdančių šio kenkėjo plitimą, padariniai gali būti ypatingai skaudūs.

„Blogiausia, kas galėtų nutikti, tai, kad Kuršių nerijos miškai patirtų labai didelius nuostolius, žūtų daug medžių, miškai rekreaciniu požiūriu taptų skurdūs, o gamtosauginiu požiūriu apskurstų, sumažėtų biologinė įvairovė“, – tikino pašnekovas.