„Augalai matinasi vykdydami fotosintezę ir gamindami sau organines medžiagas. Jeigu augalas neturi žalios spalvos, tai jis fotosintezės nevykdo. Būtų neaišku, kaip didžioji džioveklė maitinasi, bet pasirodo, kad tai – parazitinis augalas.
Ji parazituoja kitą augalą, šiuo atveju didžiagalvę bajorę. Ji dar nežydi, bet jau netrukus tai pradės daryti. Visas reiškinys vyksta po žeme – savo šaknimis didžioji džioveklė apraizgo didžiagalvės bajorės šaknis ir iš jos ima jau paruoštas medžiagas, kurias ji gamina sau ir, ne savo noru, kitam augalui“, – procesą apibūdina J. Auglys.
GRYNAS.lt lankosi Krekenavos regioniniame parke. Jis driekiasi abipus Nevėžio slėnio ir aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke vyrauja būdingas Vidurio Lietuvos žemumai kraštovaizdis. O pati didžiausia parko kraštovaizdžio vertybė, kaip pasakoja J. Auglys, – Nevėžio senslėnis su senvagėmis.
Įspūdingiausias vietas ir pasakojimus apie jas kviečiame pamatyti vaizdo reportaže.
