Tai dar pačioje viešnagės pradžioje GRYNAS.lt patvirtina ir vyriausiasis parko ekologas Tomas Kalašinskas.
Pats Pagramančio regioninis parkas įkurtas tam, kad būtų apsaugotas vingiuotų Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, jų santaką supantys slėnio miškai.
Išskirtinis slėnių bruožas – kabantys tiltai, jungiantys upių krantus. Jų parke šiuo metu yra 12. Kaip pasakoja T. Kalašinskas, kabantys lieptai – Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio dalis, praktiškai tapę jo simboliu. Jie atsispindi ir parko emblemoje.
Šie tiltai – ne tik dekoratyvinis kraštovaizdžio elementas. Jie jungia gyvenvietes ir nuo seno yra naudojami susisiekimui per Pagramančio regioninio parko teritoriją išvagojusias upes.
Stačiuose šlaituose parke gausu atodangų, skardžių. Nuvykome pamatyti Pagramančio atodangos. Tai – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje.
Besilankydami parke nepraleiskite progos pamatyti ir Gudlaukio legendos – ilgaamžio ir storakamienio ąžuolo. Nors jo kamienas jau visiškai išpuvęs, viduje laisvai telpa žmogus, ąžuolas vis dar gyvybingas – kasmet sužaliuoja, apkimba gilėmis.
Tiesa, lankytis jo viduje nerekomenduojama, mat laikosi jis tik ant žievės ir siaučiant stipresniam vėjui gali lengvai nuvirsti.
Dar viena išskirtinė parko vieta, kurios, besisvečiuojant čia, T. Kalašinskas rekomenduoja neaplenkti – 250 metrų ilgio Didžioji Rėva.
Tai – įspūdingas riedulynas Akmenos upėje. Teigiama, kad šis neįprastas gamtos objektas Pagramančio regioniniame parke susiformavo tirpstant ledynams.
Parkas, kaip pasakoja ekologas, ypatingai mėgiamas baidarininkų. Ir, matyt, neatsitiktinai, nes, T. Kalašinsko nuomone, parką geriausia pažinti, pamatyti visas jo neatrastas vietas būtent plaukiant baidarėmis.
„Plaukti Akmenos upe galima, kai joje yra vandens, po stiprių liūčių arba anksti pavasarį, kai vanduo dar nenukritęs, o Jūra – ištisus metus. Akmena pasižymi tokiais staigiais posūkiais, kuomet neaišku, kas jūsų gali laukti išplaukus už to posūkio, o Jūra pasižymi didesnėmis klipomis, vingiais. Žinoma, Akmena aukštupyje daugiau siauresnė ir medžiai viršūnėse susilieja nuo vieno kranto iki kito. Toks jausmas, kad plauktum Amazonės džiunglėse. Labai įspūdinga. Statūs šlaitai, gilūs slėniai, kerintys vaizdai“, – apie tai, kodėl parkas taip mėgstamas baidarininkų, pasakoja ekologas.
Ir paskutinį šįkart aplankėme – Plynosios pažintinį taką, kuris skirtas susipažinti su to paties pavadinimo aukštapelke.
Tai – vienas svarbiausių gamtos objektų parke, yra įsteigtas telmologinis draustinis. Šiuo metu takas, vedantis į aukštapelkės centrinę dalį, avarinės būklės ir juo žygiuoti nerekomenduojama. Bet, kaip žada ekologas, situacija kitą turistinį sezoną jau turėtų būti pasikeitusi.
Tako pabaigoje yra įrengtas bokštelis, iš kurio galima apžvelgti visą aukštapelkę ir susipažinti su augalija ir gyvūnija.
