„Jis pasirodė praėjusį rudenį. Mes Pavilnių regioniniame parke pastebėjome, kad džiūsta medžiai ir vėliau aptikome tris židinius. Išsikvietėme Valstybinės miškų tarnybos Miško apsaugos skyriaus specialistus ir jie pagal požymius nustatė, kad tai būtent viršūninis žievėgraužis“, – apie tai, kaip pastebėjo pirmuosius šio kenkėjo požymius Vilniaus apskrityje, pasakoja Vytautas Dabriška, Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vyriausiasis specialistas.
Viršūninis žievėgraužis – yra apie 3 mm dydžio vabalas. Graužia takus ir vystosi po plona pušų žieve: lajose, šakose, stiebų viršūnėse. Per metus gali išsivystyti dvi šio kenkėjo kartos (generacijos). Po žieve padėję kiaušinėlius, tie patys suaugę vabalai gali dar kartą graužti takus ir dėti kiaušinėlius, sudarydami ir papildomą seserinę generaciją. Dėl to viršūninis žievėgraužis turi galimybę greitai pasidauginti.
Būtent todėl, kad viskas vyksta staiga ir šie kenkėjai plinta sparčiai, V. Dabriška sako, reikia kirsti pažeistas pušis.
„Pasirodžiusius pirmiesiems židiniams stengiamės greitai likviduoti, nes jau gegužės mėnesio viduryje, peržiemoję šie vabalai pradeda skraidyti. Atsibudę jie puls naujus medžius, todėl ir stengiamės medžius iškirsti laiku, išvežti medieną, šakas sutvarkyti, sunaikinti, kad jos nepasiliktų miške. Ir jeigu vėl nebus labai sausa vasara, tikimės, kad mes suvaldysime tą procesą. Bet reikia didelio atidumo iš miškininkų pusės“, – įspėja vyriausiasis specialistas.
Kadangi, kaip pasakoja pašnekovas, medžiams nuo šio kenkėjo apsaugoti nėra veiksmingų insekticidų, vienintelė priemonė – laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Jeigu pušų spygliai pradeda ruduoti, tai rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta jau pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Kenkėjus dar galima „pagauti“, jeigu tokie medžiai nupjaunami, kirtimo atliekos išvežamos ar susmulkinamos į skiedras, o vabalų apnikta mediena išgabenama iš miško. Taip galima sunaikinti iki 60 proc. žievėgraužių.
Kaimyninėse šalyse dėl masinio jo išplitimo pušys masiškai džiūsta jau kelintus metus.
„Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje prieš 3 metus ir dar anksčiau buvo didelė sausra, kuri sudarė sąlygas šiam kenkėjui išplisti. O išplito jis į labai didelius plotus – Ukrainoje iškirsta 120 tūkst. ha miško, Baltarusijoje – per 3 metus 14 mln. kubinių metrų išdžiuvusių pušynų medienos. Įsivaizduokite, metinė Lietuvos kirtimų norma privačiuose ir valstybiniuose miškuose yra apie 6 mln. kubinių metrų. Tai čia jeigu pas mus tokiais mastais paplistų, iškiltų tikrai labai rimta grėsmė“, – sakė V. Dabriška.
Pastebėjus didesnius džiūstančių pušynų židinius (dėl šio kenkėjo pušys pradeda ruduoti nuo viršūnių), V. Dabriška prašo gyventojų nelikti abejingais ir apie tai kuo skubiau pranešti.
