Savo kelionę pradedame nuo bene lankomiausios šio parko vietos – Pūčkorių atodangos.
Atsitraukus ledynui ir čia susidarius didžiuliam slėniui, šią vietą pradėjo formuoti, nors atrodo ir maža, tačiau labai srauni Vilnelė. Tirpstantis vanduo sudarė viso Pavilnių regioninio parko išskirtinį reljefą.
Pūčkorių piliakalnyje rasti radiniai rodo, kad gyvenvietė čia buvusi dar akmens amžiuje. Šis piliakalnis gynybiniais tikslais buvo naudojamas nuo pirmųjų amžių iki XIII-XIV amžiaus. Pats Pūčkorių pavadinimas kildinamas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, kai čia buvo įsikūrusi patrankų liejykla, vadinta Puškarnia.
Pūčkorių apylinkių gamtos grožis puoselėtas ir vertintas nuo seno. Plačiau apie šią vietovę rašė geografai – profesoriai Česlovas Kudaba ir Alfonsas Basalykas, apie apylinkių kraštovaizdį minima XIX a. Vilniaus vadovuose. Dar tarpukaryje iškilo reikalas išsaugoti Vilnios tėkmę ir jos krantų pobūdį.
Puškarnios teritorija 1939 m. parengtame Vilniaus miesto perspektyviniame plane apibūdinama kaip nepaprastai vaizdinga vietovė, turinti labai įdomų Vilnios vingį, kurį juosia statūs upės paplaunami krantai, ypač patraukli turizmui plėtoti, todėl buvo nutarta teritoriją paskelbti draustiniu ir kartu pasiūlyta uždrausti čia statyti gyvenamuosius namus. Viena pirmųjų tikrosios apsaugos sulaukė ši Pūčkorių atodanga, beveik prieš 30 metų paskelbta geologiniu gamtos paminklu.
Ką dar įdomaus galima pamatyti ir aplankyti Pavilnių regioniniame parke, kviečiame žiūrėti vaizdo reporataže.
