Ir nors muziejaus įkūrimo data laikomi 1803 metai, tačiau, kaip pasakoja geologė dr. Eugenija Rudnickaitė, yra žinoma, kad dar 1781 metais Vilniaus universiteto rektoriaus kvietimu iš Gardino medicinos mokyklos į Vilnių atvyko ir pirmuoju Gamtos istorijos katedros profesoriumi tapo Žanas Emanuelis Žiliberas.
„Atvykdamas dėstyti į tuometinį Vilniaus universitetą, Ž. E. Žiliberas atsivežė turtingą mineralų kolekciją. Kaip matote, ši data yra žymiai ankstesnė, nei laikoma oficiali, bet ją esame palikę Gamtos mokslų fakulteto įkūrimo datai pažymėti, nes tuo metu Ž. E. Žiliberas dėstė Gamtos istorijos katedroje ir nuo to būtent prasidėjo Gamtos mokslų fakultetas“, – paaiškina geologė.
Ši Žano Emanuelio Žilibero atsivežta augalų ir mineralų kolekcija leido įsteigti prie katedros mineralogijos kabinetą, o minėtais 1803 metais universitete atidaryta ir Mineralogijos katedra. Pirmasis jos vadovas buvo Romanas Simonavičius, kuris ir sukaupė didžiąją muziejaus kolekcijos dalį.
„R. Simonavičiui universitetas skyrė didelį finansavimą, jis vyko į Europos kasyklas, pats atsirinkinėjo pavyzdžius, mineralus ir jų tikrai nemažai sukaupęs buvo. Po jo mirties kolekciją įsigijo universitetas. Tai čia buvo jau pats pagrindas. Paskui labai daug kolekcijų dovanojo didikai. Tai ir kunigaikštis Oginskis, paskui grafas Valuckis“, – prisiminė E. Rudnickaitė.
Tuo metu tai buvo viena didžiausių kolekcijų Europoje. Be mineralų ir uolienų muziejuje buvo sukaupta ir fosilijų kolekcija.
Per visą savo istoriją muziejus buvo ne kartą uždarytas, o jo kolekcija išsklaidyta po įvairias vietas. Itin daug žalos muziejus patyrė Rusijos imperijos laikais. Carui uždarius universitetą, didelė muziejaus kolekcija išvežta į Odesą, kur buvo perkelta ir Vilniaus medicinos, chirurgijos akademija. Įdomus faktas, kad muziejui pavyko atgauti dalį ten išgabentos kolekcijos.
„Minint VU 400-ųjų metų jubiliejų, turėjome daug svečių, o vienas iš jų buvo Odesos universiteto prorektorius. Išgirdęs, kad dalis mūsų kolekcijos buvo išvežtos ten, jis davė nurodymą savo mineralogijos muziejui, kad peržiūrėtų savo valdomus fondus. Padarę didelę reviziją, iš tikrųjų surado kolekcijų, pavyzdžių, kur buvo mažos originalios etiketės, kuriose užrašyta „Vilenskaja kolekcija“. Po ilgų susirašinėjimų jie mums grąžino dalį, žinoma, nelabai išvaizdžių, bet istoriškai vertingų eksponatų, kažkur apie 150 egzempliorių“, – džiaugėsi geologė.
Bene didžiausios savo kolekcijos dalies muziejus neteko po to, kai 1943 metais vokiečių nacistai uždarė universitetą. Kaip pasakoja geologė, per Antrąjį Pasaulinį karą prarasta apie 75 procentus rinkinių.
Pokario metais Geologijos ir mineralogijos muziejus buvo atkurtas. 1976 metais pradedama formuoti dabartinė ekspozicija, kurią mums ir aprodė E. Rudnickaitė, o mes kviečiame ją pamatyti vaizdo reportaže.
Šiuo metu ekspozicijoje yra paleontologijos, regioninės geologijos, petrologijos, mineralogijos, meteoritų skyriai. Muziejaus tęsinys - katedros darbuotojų darbo kabinetai su monografiniais ir darbiniais moksliniais rinkiniais. Norintiems aplankyti muziejų, pirmiausia siūlome susisiekti su administracijos darbuotojais.
