„Siekiame kuo tiksliau įvertinti žiemojančių vandens paukščių kiekį, nes pagal tai galima nustatyti populiacijų kitimus. Kadangi apskaitos vykdomos per dvi dienas, tai daug paukščių perskridimų jau nebeįvyks. Jeigu dabar dar pašaltų, o apskaita būtų vykdoma kitą savaitę, tai dalis paukščių galbūt jau būtų Vokietijoje. Bet kadangi mes skaičiuojame vienu metu kaip ir visa Europa, tai tos apskaitos yra pakankamai tikslios“, – sako ornitologas Marius Karlonas.
Vandens telkiniams užšalus paukščiai telkiasi properšose – tokiu būdu juos suskaičiuoti tampa lengviau. Nemunas ties Kaunu yra viena didžiausių (o kai kuriais metais ir didžiausia) vandens paukščių žiemavietė žemyninėje dalyje ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse. Tą lemia Nemune žemiau Kauno hidroelektrinės niekuomet neužšąlantis vanduo.
„Čia susikuria geros sąlygos žiemojantiems paukščiams ir jie gali laisvai peržiemoti, nes nėra ledo, jo lyčių, vandens lygis kritinėja, tad ir maisto jiems čia susirasti nėra sudėtinga“, – priežastis, kodėl ši vieta taip mėgstama vandens paukščių, įvardija ornitologas.
Dvylika stebėtojų, pasidalinusių skirtingas atkarpas ir neišsigandusių šaltuko, šeštadienį paukščius skaičiavo Nemune nuo hidroelektrinės iki Česlovo Radzinausko tilto ir Neryje nuo Kleboniškio miško iki Santakos.
Kaip pasakoja M. Karlonas, būtent Kaune kasmet suskaičiuojama virš 30 skirtingų rūšių žiemoti likusių vandens paukščių, o šiais metais ornitologą stebina retų rūšių gausa. Dar anksčiau buvo pastebėtos trys skirtingos žąsų rūšys, nors, pasak ornitologo, ankstesniais metais paprastai pasilikdavo tik viena ar daugiausia dvi rūšys. Taip pat stebėtojai užfiksavo tris baltaskruostes bernikles, taip pat tundrinę ir baltakaklę žąsis.
„O šiandien irgi jau radome kelis retus paukščius, būtent šioje atkarpoje, netoli Nemuno salos ir prie santakos. Tai – ledinė antis, kuri tikrai nėra įprasta paukščių rūšis žemyninėje šalies dalyje, ypatingai upėje. Tai daugiau jūros paukštis. Vienas individas laikosi netoli Aleksoto tilto, tikrai buvo smagu pasižiūrėti. Taip pat dvi pamatėme ir smailiauodeges antis, vidutinį dančiasnapį. Tai – patelė arba jaunas paukštis. Trys tokie neįprasti, sakykime, vandens paukščiai, kurie apskritai Lietuvoje tikrai reti“, – džiaugėsi ornitologas.
Tiesa, kaip pastebi ornitologas, dalies rūšių populiacija kasmet išlieka stabili. Kiti paukščiai tiesiog pakeičia jų žiemojimo vietą: jie apleidžia Baltijos jūros pakrantę ir mieliau renkasi Šiaurės jūros pakrantes palei Norvegiją, Suomiją ir Rusiją, tačiau yra ir tokių rūšių, kurių populiacija prastėja.
„Pavyzdžiui, rudagalvės antys yra sparčiai nykstanti rūšis, netgi Europos raudonajame sąraše įtraukta į pažeidžiamų kategoriją. Populiacijos daugiau prastėja tų paukščių rūšių, kurios peri sekliose ežerėliuose ir šlapžemėse, nes jos nyksta visoje Europoje. Be abejo, eutrofikacija taip pat daro savo efektą, kuris neigiamas vandens paukščiams. Tačiau, žinoma, visoms rūšims labai skirtingai“, – pasakoja M. Karlonas.
20448 – tiek žiemojančių vandens paukščių šiais metais užfiksavo stebėtojai. Tai rekordinis paukščių skaičius, nes įprastą žiemą Kaune žiemoja apie 10 tūkstančių vandens paukščių. Tikėtina, kad kiek atšilus orams ir Nemuno upėje sumažėjus natūralaus maisto resursams, dalis paukščių greitu metu pasitrauks į Centrinę Europą. Tiesa, gamtininkai pastebi, kad paukščių, neišskrendančių žiemoti į savo įprastines žiemovietes, metai iš metų gausėja, todėl prašo visuomenės nepratinti sparnuočių prie lesalo.
Žmonės, pamatę tuos vandens paukščius, skuba prie vandens telkinių ir pradeda juos ten šerti. Be abejo, tie paukščiai neatsisako to batono ar kito lesalo ir jį priima. Tačiau problema yra ta, jog tie paukščiai po to nuolat ir tikisi maisto. Galvoja, kam mums skristi toliau kažkur į Vidurio Europą, jeigu mus čia kiekvieną dieną ateina ir palesina, tai galbūt mes čia peržiemosime. Būtent dėl to paukščiai vėliau lieka Lietuvoje, galbūt netgi tokiose netinkamose sąlygose. Kartais lieka tokiose telkiniuose, tvenkiniuose, kūdrose, kurios netgi užšąla. Paskui jie netgi lieka stovėti ant ledo ir laukti“, – įspėja ornitologas.
Kai tik bus suvesti ne tik Kauno, bet ir visoje Lietuvoje likusių žiemoti vandens paukščių duomenys, jie bus siunčiami į „Tarptautinę šlapžemių organizaciją“ (angl. „Wetlands International“), ten apdorojami, ieškoma tendencijų ir įvertinamas kiekvienos rūšies skaitlingumas.
