Skirtingu laiku muziejus skirtingai vadinosi – tai Gamtos istorijos kabinetu, Zootomijos ir zoopatologijos muziejumi, Senienų muziejaus skyriumi, Viešosios bibliotekos rinkiniais, o šiandien – Vilniaus Universiteto zoologijos muziejumi.
„Pats pavadinamas labai keitėsi, bet ekspozicija buvo kaupiama nuolat. Reikėjo mokyti studentus, nebuvo tuo metu dar fotografijos tokios geros, o išmokti reikėjo. Be to, buvo vykdomi skrodimai, tad medikams būdavo labai aktualu žinoti, kokia atominė sandara. Todėl muziejus labai įvairus. Galite rasti tiek griaučių, tiek kažkokių mirkinių, tiek iškamšų – tokia labai didelė biologinė įvairovė“, – GRYNAS.lt pasakoja muziejaus vadovė dr. Grita Skujienė.
Eksponatai į muziejų patenka labai įvairiais būdais, aiškina muziejaus vadovė G. Skujienė. Pirmieji eksponatai buvo kaupiami gamtos kabinetuose ir buvo skirti mokymui.
„Jeigu žmogus, biologijos ar gamtos mokytojas rasdavo kokį nors gyvūną ar jo dalį, tai parsinešdavo namo ir taip po truputį rinkdavo tokią kolekciją. Jis sukaupia, padovanoja muziejui. Kitos kolekcijos yra rinktos specialiai. Pavyzdžiui, grafo Konstantino Tyzenhauzo kolekcija yra specialiai rinkta kaip kolekcija. Nes buvo mada dvaruose turėti kokias nors kolekcijas ir kai kurie mūsų kunigaikščiai, grafai turėdavo tokias kolekcijas. Žinoma, dažniausiai tai būdavo medžioklės trofėjai“, – pasakojimą tęsia G. Skujienė.
Grafo Konstantino Tyzenhauzo surinktoje kolekcijoje 1093 paukščių egzemplioriai, 252 paukščių rūšių kiaušiniai (563 vnt). Pats grafas – žymaus Lietuvos botaniko floristo Juozapo Jundzilo mokinys – turėjo gerus ryšius su žinomais Europos ornitologais. Tai, matyt, ir leido jam surinkti tokią gausią kolekciją. G. Skujienė pasakoja, kad vieno iš šios kolekcijos eksponatų kaina prilygsta itin prabangaus automobilio kainai.
Kaip pasakoja muziejaus vadovė, yra manoma, kad šiandien vieni iš seniausių eksponatų į muziejų gali būti patekę net iš Kristupo Radvilos Juodojo kolekcijos Lubčo pilyje. Tai – grenlandinio banginio ūsas ir šešių su puse metro žandikaulio kaulas, kurį pamatyti savo akimis yra atvykusi ir šalies prezidentė.
„Muziejuje turime net generalgubernatoriaus dovanų. Pavyzdžiui, išlikimas iš Kristupo Radvilos Juodojo kolekcijos Lupčių pilyje. Buvo ne vienas gamtos eksponatas, kuriais jis norėjo pasididžiuoti prieš atvykusius svečius. Ir štai vienas iš jų yra grenlandinio banginio apatinis žandikaulis, į kurį pasižiūrėti buvo atvykusi, kai mes atsidarėm šitoje paskutinėje vietoje, netgi jos ekselencija Dalia Grybauskaitė. O prieš tai yra ir caras Aleksandras II atvažiavęs pasižiūrėti. Net metrikose yra aprašyta, kaip jis žiūrėjo į šitą kaulą“, – pasakoja G. Skujienė.
Vienas krokodilas į muziejų pateko Lietuvos muitinės pareigūnams jį konfiskavus iš vienos klaipėdietės, kuri šiuo gyvūnu norėjo papuošti savo restorano interjerą.
O štai dvigalvį veršiuką muziejui eksponuoti pasiūlė tuometinis Vilniaus mėsos kombinatas.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Zoologijos muziejų jau beveik prieš du metus papildė ir, anot Gritos Skujienės, unikali stuburinių gyvūnų iškamšų kolekcija. Tokią dovaną – 33 pasaulio šalyse sumedžiotų žinduolių ir kai kurių paukščių eksponatus – savo Alma Mater dovanojo fizikas Gediminas Vaitiekūnas.
