Atsakė į klausimą, kodėl zoologijos sodo gyvūnai negali būti paleisti į laisvę

Ar nenorėtumėte savo namuose auginti liūtuko ar tigriuko? Lietuvos zoologijos sodo edukologė Violeta Lazarevičienė pasakoja, kad neretai sodo lankytojams užduoda šį klausimą ir sako jau nenustemba išgirdusi teigiamą atsakymą. Tačiau specialistė paaiškina, kad dauguma norinčiųjų kartais nesuvokia, kad tigras – tai plėšrūnas.

Tai pat, anot edukologės, tam, kad zoologijos sodas galėtų išleisti gyvūnus į laisvę, pirmiausia turi būti parengtas projektas ir metodika, tik tuomet jaunikliai gali būti išleisti į gamtą.

„Nėra taip, kad paėmei, paauginai ir paleidai. Yra adaptaciniai voljerai, gyvūnai stebimi. Jeigu jie išmoksta savarankiškai elgtis, tuomet jau tiesiog išleidžiami. Jeigu kalbėtume apie tigrus, mes vykdome Europos retų ir nykstančių gyvūnų projektą, jie dalyvauja projekte, bet išleisti, tokio projekto neturime. Kokia čia būtų galimybė išleisti tigrą? Nei Lietuvoje išleisi, nei nuveši, tarkim, į Tolimuosius Rytus, nes tai yra amūro tigrai, gyvenantys zoologijos sode“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiuo metu Lietuvos zoologijos darbuotojai kartu su partneriais veisia ir į gamtą paleidžia 5 Lietuvoje nykstančias gyvūnų rūšis.

Nuo 2011 m. išauginti ir į gamtą paleisti net 364 baliniai vėžliai, 6 lūšys ir 14 apuokų. O nuo 2017 m. sodas įsitraukė į raudonpilvių kūmučių (itin retų varlių) ir niūriaspalvio auksavabalio populiacijos gausinimo projektus. Zoologijos sodų ir akvariumų Europoje yra daugiau nei 3 500, o Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai, kuri koordinuoja zoologijos sodų veiklą, vykdo retų rūšių veisimo programas (EEP) ir organizuoja retų ir nykstančių gyvūnų bei jų buveinių išsaugojimo kampanijas priklauso tik 400, tarp kurių 19 kandidatų. Vienas iš kandidatų ir Lietuvos zoologijos sodas, kuris pilnateisio nario statusą prarado 2013 m. ir šiuo metu siekia šį praradimą atgauti.

Pagrindinės zoologijos sodų funkcijos yra trys: nykstančių rūšių išsaugojimas, gyvūnų gerovės užtikrinimas ir švietimas. Taip skelbia Europos Sąjungos direktyva.

Tai, jog viena iš zoologijos sodo funkcijų yra šviečiamoji, anot edukologės V. Lazarevičienės, jau praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje suvokė sodo įkūrėjas prof. Tadas Ivanauskas. Pasak pašnekovės, profesorius norėjo, kad Lietuvos žmonės taptų kultūringesni, labiau apsišvietę, taip pat siekė ir to, kad to meto studentai galėtų mokytis zoologijos ir gamtos mokslų taip pat, kaip tą galėjo daryti kitų Europos valstybių studentai.