Senų telefonų grėsmė didžiulė

GRYNAS.lt komanda kartu su VGTU Aplinkos apsaugos katedros profesoriumi, technikos mokslų habil. dr. Pranu Baltrėnu nutarė ištirti, kiek elektromagnetinių bangų išspinduliuoja mobilieji telefonai, kuriuos šiandien turime kiekvienas, ir netgi ne vieną.

Kad duomenys būtų tikslesni, nutarėme išmatuoti dviejų telefonų skleidžiamą elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį. Šiuo metu Lietuvoje leistina norma – 10 µW/cm2.  Vienas iš tirtų telefonų pagamintas tik pernai, kitas – kelių metų senumo. Kiekvienas telefonas buvo tirtas ramybės būsenoje, taip pat prieš atsiliepiant į skambutį ir skambinant kitam žmogui.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienerių metų senumo telefonas ramybės būsenoje neviršijo leistinos 10 µW/cm2 ribos. Vis dėlto ši riba buvo šiek tiek viršyta skambinant arba prieš priimant skambutį. Tačiau senesnio telefono duomenys buvo prastesni.

Jei iš naujesnio telefono skambinant ar priimant skambutį elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis nebuvo didesnis nei 100 µW/cm2, tai matuojant kelių metų senumo telefono rodmenis skaičiai šovė aukštyn. Didžiausias užfiksuotas šuolis – daugiau nei 1000 mikrovatų kvadratiniame centimetre. Tiesa, seno telefono spinduliuotė net ir ramybės būsenoje viršijo leistiną normą.

Atlikus tyrimą jo rezultatus komentavęs profesorius P. Baltrėnas teigė, kad jokia naujiena, jog seni telefonai viršija leistinas normas. „Senos laidos telefonai tikrai viršija leistinas normas. O naujesni telefonai, ypatingai išmanieji, normų neviršija. Nekalbant telefonu dažniausiai rodmenys siekia 4-5 100 µW/cm2 ribą. Leistina riba – 10 µW/cm2“, - aiškino mokslininkas.

Telefonus galima laikyti ir prie širdies

Jei didelė mikrobangų spinduliuotė žmogaus organizmą veikia trumpai, dėl to labai jaudintis neverta, tačiau jeigu tai trunka nuolat, pasak pašnekovo, vertėtų sunerimti, kadangi netrukus gali tekti susidurti su rimtomis sveikatos problemomis. Viena rimčiausių – vėžiniai susirgimai.

Jei telefonas neskamba, laikyk jį kišenėje, prie širdies – poveikio nėra. Tai neturi įtakos. Tačiau sujungimo ir pokalbio metu reikia pasisaugoti.
P. Baltrėnas

„Jei žmogus ilgai būna pavojaus zonoje, gali atsirasti galvos skausmai, poveikis akims, nervų sistemai ir vidaus organams. Pabuvus tokioje aplinkoje ir vėl patekus į saugią aplinką, nepageidaujami simptomai greitai praeina. Ir žmogus jaučiasi gana gerai. Jei „nešvarioje“ erdvėje būnama trumpai, poveikis minimalus. Kur kas blogiau, jei šalia elektromagnetinių bangų reikia būti nuolat. Iš esmės poveikis priklauso nuo bangų dažnio, galingumo ir buvimo laiko. Rimčiausia grėsmė – žmogus gali susirgti vėžiniais susirgimais“, - sakė profesorius.

Senų telefonų spinduliuotė labai didelė
Foto: Stopkadras

Jo teigimu, telefonas didžiausią grėsmę kelia sujungimo metu. Kaip tik todėl jis patarė tik išgirdus skambučio signalą, kuo greičiau telefoną ištraukti iš kišenės ir kol įvyks sujungimas, jo nekišti prie pat ausies.

Kad poveikis būtų mažesnis, profesorius kartu su savo vadovaujamu doktorantu sukūrė specialų įdėklą telefonams. „Kaip rodo tyrimai, reikia naudoti specialų įdėklą, į kurį būtų galima įkišti telefoną. Jis pagamintas iš metalizuotos plėvelės, o vietos mygtukams sukurtos iš gumos. Toks dėklas sulaiko spindulius. To užtenka, kad nebūtų viršyta leistina norma arba, kad ji būtų viršijama labai mažai“, - teigė mokslininkas.

Sklinda gandai, kad mobiliojo telefono negalima laikyti arti kūno, nes tokiu būdu žmogus gauna labai daug elektromagnetinių bangų. Tačiau P. Baltrėnas sako, kad šiuolaikiniams telefonams tai vargiai galima pritaikyti.

„Jei telefonas neskamba, laikyk jį kišenėje, prie širdies – poveikio nėra. Tai neturi įtakos. Tačiau sujungimo ir pokalbio metu reikia pasisaugoti“, - tikino profesorius.