Baiminasi, kad miškas bus kertamas

Buvusi Neveronių bendruomenės pirmininkė Oksana Šukaitienė sako, kad Svilonių girininkijos dalis, esanti ties Neveronių ir Jonavos riba, yra labai svarbi neveroniečių gyvenime, nes daugelis žmonių gyventi Neveronyse ir rinkosi būtent dėl to, kad gyvenvietė įsikūrusi nuostabioje vietoje, greta miškų. „Žmonės šiuose miškuose leidžia laisvalaikį, eina grybauti, uogauti. Miškas itin svarbus moksleivių gamtos pažinimui“, – sako O. Šukaitienė.

Miškas

Su portalu „Kas vyksta Kaune“ moteris pasidalino šiame miške darytomis Neveronių gimnazijos moksleivių nuotraukomis. Pasak O. Šukaitienės miškas yra labai svarbus vaikų sveikatai, edukacijai, pažinimui. „Žiemą neveroniečiai šeria žvėrelius, dažnai sutinkame stirnas, angis, girdime klykaujančias gerves. Jei miškas staiga būtų iškirstas – tai būtų didelė trauma visiems Neveronių gyventojams“, – įsitikinusi O. Šukaitienė.

Savivaldybei situacija žinoma

Nors miško teritorija priklauso Jonavos rajonui, tačiau kitame – Kauno rajone gyvenantys neveroniečiai ne tik mėgaujasi miško teikiamais malonumais, bet ir rūpinasi miško tvarkymu.

„Vietinių gyventojų iniciatyva mes kasmet surenkame šiukšles, išmestas padangas, net seną paliktą sofą esame išvežę, kurią čia paliko gamtos barbarai. Nors tai valstybinis miškas, jis niekada nebuvo ypač gerai prižiūrimas, mes tikriausiai vieninteliai juo rūpinomės“, – kalba O. Šukaitienė.

Miškas

Apie tai, kad daliai Jonavos rajone esančios Svilonių girininkijos, kurios teritorija ribojasi su Neveronių kaimo riba, panaikintas saugomo miško standartas, patikino žinanti ir Kauno rajono savivaldybė. Į portalo „Kas vyksta Kaune“ užklausą atsakęs rajono mero patarėjas viešiesiems ryšiams Edmundas Mališauskas teigė, kad savivaldybė yra gavusi VMU patikinimą, „kad buvo tik pakeistas teritorijos statusas, tačiau miško nesiruošiama kirsti“.

Urėdija teigia, kad miško nekirs

Kad nesiruošia kirsti iš saugomų teritorijų išbraukto miško portalui miskininkas.eu anksčiau yra teigusi ir VMU Komunikacijos skyriaus vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė nurodžiusi, kad šie sklypai išbraukti, nes nebeatitinka reprezentatyviems plotams keliamų reikalavimų.

„Atsižvelgus į FSC kriterijus ir vertinant ekologinę naudą miškui, įsigaliojus Lietuvos nacionaliniam FSC miškų valdymo standartui, buvo įvertinti ir atrinkti Svilonių girininkijoje reprezentatyvūs plotai, kurie biologinės įvairovės požiūriu yra naudingesni negu buvo išskirti 2006 metais apimant beveik visą 79 miško kvartalą“, – miskininkas.eu teigė VMU Komunikacijos skyriaus vadovė.

reprezentatyvių plotų sąrašus, anot specialistės, įtraukiami tie plotai, kuriuose yra Lietuvos raudonosios knygos saugomų rūšių, kertinės miško buveinės, potencialios kertinės miško buveinės, pelkiniai medynai, šlaitų medynai.

S. Trinkūnaitė-Rimkienės teigimu, neveroniečiams rūpinčiame miško kvartale suprojektuotų pagrindinių miško kirtimų nėra, o jei Svilonių girininkas įvertintų būtinybę kirsti medžius pagal medynų apžiūros aktą, būtų galima projektuoti retinimo ir einamuosius kirtimus. „Techniškai perbrendę ąžuolai, pušys, eglės bus išsaugoti kaip biologinei įvairovei svarbūs medžiai“, – teigia specialistė, paklausta dėl teritorijoje esančių vertingų ąžuolų ir eglių, apie kuriuos pasakoja buvusi Neveronių bendruomenės pirmininkė.

Dėl standarto keitimo atlieka tyrimą

Ar išbraukiant aptariamą miško teritoriją iš saugotinų plotų buvo vadovaujamasi visais numatytais FSC Lietuvos nacionalinio miškų tvarkymo standarto 6.5 kriterijais po to, kai šia tema pradėjo domėtis visuomenė, neplanine tvarka ėmė aiškintis ir sertifikavimo paslaugų įmonė UAB „NEPCon.Lt“. Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo Gerimanto Gaigalo, tyrimas šia tema dar nėra užbaigtas, todėl apie išvadas dar anksti kalbėti.

„Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis FSC Lietuvos nacionalinį miškų tvarkymo standartas, pagal kurį saugotinoms teritorijoms turi būti priskiriama jau ne 5 proc., kaip anksčiau, o 10 proc. miškų teritorijų. Šis pakeitimas buvo proga daugeliui girininkijų peržiūrėti ir iš naujo įsivertinti savo miškus, todėl ir galėjo atsirasti tam tikrų pokyčių, kai vienos teritorijos išimtos, bet kitose vietose saugotinų miškų plotai – praplėsti“, – pokyčius argumentavo miškų sertifikavimo specialistas.

Pasak jo, ypatingos reikšmės miškų įtraukimas ar išbraukimas iš saugotinų plotų, vadovaujantis FSC standartais, nėra toks paprastas procesas, jis gali būti vykdomas tik laikantis griežtų kriterijų – vienas jų, kad procese privalo dalyvauti suinteresuotos pusės.

„Tikrai negali būti taip, kad saugoma miško teritorija staiga tampa nebesaugoma, o šalia gyvenantys žmonės nieko apie tai nežino. Privalu informuoti iš anksto apie tokius sprendimus, kalbėtis apie tai su tuos procesus stebinčiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, nes joms gali būti toks miškas labai svarbus rekreacijai, nors miškininkams jis ir atrodo nevertingas“, – komentavo G. Gaigalas.

Pasak jo, FSC standartas išskiria savybes, kurios yra būdingos ypatingos vertės miškui, kuriame ūkinė veikla negalima arba yra ribojama, tačiau miškas nuolat keičiasi, gali nutikti taip, kad vertybės, kurias saugojome, sunyksta, tokiu atveju urėdija gali vykdyti pokyčius, tačiau procesas turi atitikti tam tikrus standarto apibrėžiamus kriterijus.

Ar jų buvo laikomasi keičiant 100 hektarų ploto miško teritorijos šalia Neveronių statusą, atsakys tyrimas, kurio rezultatai turėtų paaiškėti pirmojoje birželio pusėje. Kaip teigia G. Gaigalas, sertifikavimo įmonės parengta ataskaita bus paskelbta ir viešai.