Bet tai tik pirminis ir smarkiai apgaunantis įspūdis – vos įžengus į teritoriją, pasijunti lyg dvejose pasauliuose: smėlynai ir pušys mintis akimirksniu nuskraidina į Lietuvos pajūrį, o smaragdinės spalvos tvenkinio vanduo primena Alpių kalnų supamus Austrijos ar Šveicarijos ežerus.
Prie Zatyšių karjero šįmet teko apsilankyti du kartus – ledui skaičiuojant paskutines dienas ir jam jau nutirpus. Abusyk įspūdžiai, vaizdai, vandens ir ledo atspalviai pranoko lūkesčius, tad pažadėjau sau, kad tai – ne paskutinis pasimatymas su šia unikalia vietove.
Žvalgantis nuo smėlėtų krantų, apačioje atsiveria tvenkinio vaizdas su akį traukiančiais žalsvais ir numelsvėjančiais atspalviais, o kitame krante stūkso smėlynai, primenantys Palangos, Nidos ar Juodkrantės kopas.
Įspūdį apie pajūrį sustiprina pušų ir eglių kilimai, puošiantys tiek šlaitus, tiek tolimesnius plotus – vaikščiojant miško takais, regint saulėlydžio glostomus įspūdingo dydžio smėlynus niekaip negali patikėti, kad tu neatostogauji, nesigroži kopomis, neišvysi Baltijos bangų, o vos valandai-kitai atvažiavai pamatyti vietovės, kurią nuo Kauno teskiria 20 kilometrų.
Visai netoli tyvuliuoja Neris, dovanojanti nuostabius vaizdus nuo šlaitų viršūnių Salupių ir aplinkinėse gyvenvietėse.
