Grybaujama visus metus
D. Makavičius kalba, kad grybavimo sezonas dabar Lietuvoje yra ilgesnis, mat žmonės apie grybus žino daugiau, tad maistui renka įvairesnių rūšių. Jo teigimu, miškuose šių gėrybių galima aptikti kone visus metus.
„Prieš 20 metų buvome įpratę grybauti rudenį, gal tik Dzūkijoje kiek anksčiau žmonės pasirinkdavo bobausių. Dabar gyventojai jau pažįsta ir renka daugiau grybų rūšių ir tai daro visus metus, išskyrus gal lapkričio galą, gruodį ir sausį. Bet tai priklauso nuo oro. Daugiausiai grybų auga antroje vasaros pusėje, rudeniop. Lietuvoje grybauti pradedama pavasarį. Pirmieji pasirodo bobausiai, kurių valgyti nerekomenduojama dėl juose esančios nuodingos medžiagos giromitrino, bet yra žmonių, kurie šiuos grybus vartoja. Balandžio mėnesį auga briedžiukai, kurie yra valgomi. Šiaurės Lietuvoje atsiranda avižėlių arba pavasarinių balteklių. Jų kai kur dar yra“, – pasakoja gamtininkas.
Anot jo, šie metai grybams kol kas nėra labai dėkingi, bet jų tikrai įmanoma aptikti. Iš asmeninės patirties jis teigia pastebėjęs, kad gegužės gale – birželio viduryje galima rasti daugiau rudeniui įprastų grybų: lepšiukų, raudonikių. Tiesa, pilno krepšio šių grybų tokiu metų laiku neprisirinksite, bet paragauti užteks, tikina pašnekovas.
Kas auga dabar
D. Makavičius pasakoja, kad šiuo metu miškuose dera grybai, kurie yra susiję su mediena: „Dabar auga žvynuotoji skylėtbudė ir valgomoji geltonpintė. Kadangi auga grybai ant medienos substrato, valgymui juos reikėtų naudoti kuo jaunesnius. Jei žvynuotoji skylėtbudė lietuviams dar nelabai pažįstama, tai geltonpintė žinoma pakankamai gerai. Vakarų Europoje tai gana įprastas grybas maistui. Be to, jis gana įspūdingas, dėl savo spalvos matomas iš toli.“
Ar geras grybų sezonas bus labai priklauso nuo orų. Gamtininkas sako, kad jei palytų, jau būtų galima rinkti ir pirmąsias voveraites: „Voveraitės auga sausesniame dirvožemyje, o dabar jis yra ypač sausas. Jos yra tarsi miego būsenoje. Reikia drėgmės ir tada grybai galėtų išauginti vaisiakūnius.“
Pievagrybių taip pat galima aptikti, sako jis, tik jiems reikia daugiau drėgmės nei šiuo metu yra, taigi jų mėgėjams reikia laukti lietaus.
Kada dera daugiausiai
Gamtininkas tikina, kad vartoti reikėtų kuo daugiau skirtingų grybų, o ne tik vieną ar kitą rūšį, Pavyzdžiui, lietuvių taip pamėgtus raudonikius ir baravykus. „Tai leistų ne tik paįvairinti žmogaus racioną, pažinti daugiau skonių, bet ir atsigauti grybams“, – sako jis.
D. Makavičius kviečia paskubėti tuos, kurie vis dėlto nori anksčiau paragauti rudeninių grybų, mat liepos mėnesį paprastai grybai nustoja augti.
„Liepą grybautojai turėtų rinkti avietes ar mėlynes. Geriausias mėnuo valgomiems grybams rinkti – rugsėjis. Kokie bus šie metai, priklausys nuo to, ar užteks lietaus ir šilumos. Tai du pagrindiniai dalykai, kurių reikia grybams. Teko pastebėti, kad jei vasara yra sausa (kol kas ji kaip tik tokia), o antroje jos pusėje prasideda lietingas sezonas, grybų derlius būna ypač didelis.
Tas pats pastebima ir su augalais – jei buvo blogos sąlygos ir jos staiga pagerėjo, jie labai greitai pradeda skleistis, žydėti, brandinti sėklas. Tarsi bando spėti, kol dar tinkamas laikas. Bet jei bus užsitęsusi sausra, nereguliari drėgmė, rudeninių grybų derlius gali būti skurdesnis, nors kitų rūšių grybai gali augti vienodai gausiai“, – pridūrė pašnekovas.
