Dirbtinis europinių ungurių veisimas nevykdomas niekur pasaulyje. Žuvys yra sugaunamos natūralioje aplinkoje. Šiemet stiklinės stadijos unguriai į Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrių Laukystoje atkeliavo iš Prancūzijos. Pristatytas žuvis patyrę specialistai kurį laiką karantinuos. Palaipsniui bus keliama vandens temperatūra. Prie aukštesnės temperatūros unguriukai pradeda aktyviai maitintis ir įgauna tamsią spalvą.
Europinių ungurių jaunikliai bus maitinami natūraliu pašaru – šaldytais menkių ikrais. Sustiprėjusias žuvis į šalies vandens telkinius planuojama išleisti pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Siekiant įvertinti ungurių mirtingumą migruojant Lietuvos upėmis, dalis įveisiamų žuvų bus paženklintos specialiais žymekliais.
Įdomūs faktai apie ungurius
Europinis ungurys – vertinga, plėšri, dugninė žuvis, mėgstanti slėptis dumble, prie akmenų, medžių šaknų, nuskendusių šakų. Per metus ungurių svoris padidėja 2–3 kartus. Dažniausiai sugaunami 0,2–1,5 kg, tačiau gali užaugti iki 1,2 m ilgio ir 3 kg svorio.
7–10 m., o kartais ir 13–20 metų subrendę unguriai neršti plaukia į Sargaso jūrą, Atlanto vandenyne. Kelionė trunka apie metus. Po neršto žuvis miršta, o palikuonys Europą pasiekia su Golfo srove.
Ungurių lytis susiformuoja jiems pasiekus 50 g svorio. Lytį įtakoja maistas ir vandens temperatūra. Kuo ilgiau ungurių jaunikliai maitinami menkių ikrais ir laikomi žemesnėje temperatūroje, tuo daugiau susiformuos patelių. Jos užauga iki 3 kg, o patinėliai užauga iki 45 cm ir retai kada siekia 200 g.
Unguriai – ilgai gyvenanti žuvų rūšis, todėl jų išteklių atkūrimas labai lėtas ir ilgas procesas. Nuo 2011 m. Žuvininkystės tarnyba į daugiau nei 150 skirtingų Lietuvos vandens telkinių išleido per 9.1 mln. vnt. europinių ungurių jauniklių. Šie darbai finansuojami iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų.
