Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose šiemet įvyko bent 15 su klimatu susijusių nelaimių. Kiekviena iš jų sukėlė nuostolius už daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Pakistane kilęs potvynis pasiglemžė 1 739 žmonių gyvybes. Dėl ekstremalios sausros Rytų Afrikoje žuvo bent 200 žmonių. Ekspertai įsitikinę, kad intensyvėjant klimato kaitai tokių reiškinių skaičius dar labiau išaugs. Tad kokių veiksmų šiemet ėmėsi pasaulio lyderiai, kad bent pasiruoštų laukiantiems iššūkiams, o gal net ir pristabdytų klimato krizę ir jos pasekmes?
1. Atsinaujinančios energetikos šuolis
„Pagrindinis klimato kaitą skatinantis veiksnys yra iškastinio kuro naudojimas. Tad tiesiausias kelias į klimato krizės stabdymą – spartus iškastinio kuro atsisakymas. Tam, kad šis pokytis įvyktų, būtinas – intensyvus atsinaujinančios energetikos vystymas. Šia prasme metai buvo gana sėkmingi – atsinaujinančios energijos pajėgumai pasaulyje augo, o ypač tai pajautėme čia, Lietuvoje“, – sako Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per šiuos metus instaliuota atsinaujinančios energijos galia pasaulyje išaugo maždaug 8 proc. Lietuvoje saulės elektrinių savininkų skaičius šoko į neregėtas aukštumas – nuo maždaug 14 tūkst. iki daugiau nei 40 tūkst. energiją gaminančių vartotojų. Tam daug įtakos turėjo išaugusios energijos kainos ir valstybės kuriamos finansinės paskatos.
2. Istorinis žingsnis JAV
Anot R. Lapinsko, vilties šiemet įkvėpė ir istorinis sprendimas JAV. Antra pagal keliamą taršą valstybė pasaulyje žengė reikšmingą žingsnį kovoje su klimato krize – nusprendė per artimiausią dešimtmetį investuoti 369 mlrd. dolerių į švarios energijos projektus ir energijos efektyvumo technologijas. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad šis žingsnis išties gali padėti JAV kur kas greičiau pereiti prie atsinaujinančios energijos ir pasiekti išsikeltus tikslus.
3. ES saugos atogrąžų miškus
„Dar vieną svarbų sprendimą šiemet priėmė Europos Sąjunga. Metų pabaigoje pasiekusi sutarimą dėl atogrąžų miškų apsaugos, ribojant su jų naikinimu siejamų produktų importą. Ribojimas apims tokius produktus kaip alyvpalmių aliejus, jautiena, kava, kakava, soja ir kt. Europos Komisijos atliktas poveikio vertinimas atskleidė, kad naujasis įstatymas kasmet turėtų apsaugoti mažiausiai 71 920 hektarų miško – apie 100 000 futbolo aikščių. Žinoma, jei ribojimų bus laikomasi sąžiningai ir užtikrinama griežta kontrolė“, – pastebi R. Lapinskas.
4. Istoriniai metai biologinei įvairovei
Žaliosios politikos instituto direktorė tarptautinei veiklai Ieva Budraitė sako, kad šie metai buvo svarbūs ir biologinės įvairovės apsaugai. Prieš kelias savaites pasaulio lyderiai rinkosi Monrealyje, kur vyko Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos susitikimas. Jo metu įtvirtintas reikšmingas pasaulinis susitarimas.
„Po 12 metų beveik 200 šalių pasirašė naują tarptautinį susitarimą dėl biologinės įvairovės apsaugos. Valstybės įsipareigojo mobilizuoti 200 milijardų dolerių, kad iki 2030 m. apsaugotų 30 % pasaulio sausumos ir vandens ekosistemų. Tiesa, svarbu suprasti ir kokia katastrofiška yra biologinės įvairovės būklė – per pastaruosius 50 metų žinduolių, paukščių, roplių populiacijos sumažėjo beveik 70 proc. Šiųmetinio susitarimo laikymasis biologinės įvairovės atstatymui yra kritiškai svarbus“, – atkreipia dėmesį I. Budraitė.
5. Daugiau dėmesio klimato teisingumui
Jos įsitikinimu, šie metai pasižymėjo ir tuo, kad daugiau dėmesio viešojoje erdvėje buvo skirta klimato teisingumo temai. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP27) valstybės susitarė įsteigti „nuostolių ir žalos“ fondą, kuris rems besivystančias šalis, kovojančias su klimato krizės pasekmėmis.
„Liūdna realybė rodo, kad nuo klimato kaitos padarinių labiausiai nukenčia visai ne tos šalys, kurios istoriškai daugiausiai prisidėjo prie jos skatinimo. Kitaip tariant, dėl turtingų, o tai reiškia ir daug vartojančių, valstybių poreikių tenkinimo nukenčia skurdžiai gyvenančių, ir automatiškai mažai vartojančių, šalių gyventojai. Valstybės ne kartą tarėsi dėl globalios šiaurės kompensacinių mechanizmų įdiegimo, tačiau iki šiol nepavyko pasiekti reikšmingo proveržio – visi duoti pažadai dėl lėšų sutelkimo globalių pietų pažeidžiamumui mažinti likdavo neištesėti.
Vis dėlto COP27 pasiektas susitarimas teikia šiokių tokių vilčių, kad ši tema išjudės iš stagnacinio taško ir priartins pasaulį prie didesnio klimato teisingumo. Per kitus metus turi būti parengtas konkretus finansinio indėlio pasidalijimo pasiūlymas, kuris suteiktų didesnį apibrėžtumą ir atsakomybę išsivysčiusioms šalims“, – pasakoja Žaliosios politikos instituto atstovė
Ekspertų teigimu, svarbių pasiekimų tausojant planetą 2022-aisiais metais buvo ir daugiau, bet net ir susumavus visus taškus, rezultato toli gražu nepakanka, kad galėtume švęsti pergalę prieš klimato krizę.
„Paradoksalu, kad lygia greta tvarumo iniciatyvoms, vykdomi ir nusikaltimai aplinkai – Rusijos karas Ukrainoje žudo ir žmones, ir gamtinius išteklius (užteršiamas dirvožemis, vandens telkiniai, nesiliauja miškų gaisrai, nuolat gresia radiacinės taršos katastrofa), ir toliau auga atliekų kiekiai, tęsiasi žaliųjų manipuliacijų atvejai verslo sektoriuje“, – teigia I. Budraitė ir ragina kitais metais ne tik kurti, bet ir įgyvendinti ambicingus sprendimus.
