Šis Lietuvoje vis labiau populiarėjantis Shinrin-yoku metodas (arba miško maudynės) Japonijoje jau praktikuojamas daugiau nei keturis dešimtmečius. Jo praktinė nauda fizinei ir emocinei žmogaus sveikatai įrodyta jau ne kartą. Vienas naujausių tyrimų atskleidė, kad tokia veikla gali sumažinti kraujo spaudimą ir kortizolio (streso hormono) lygį, pagerinti koncentraciją ir atmintį. Medžių ir kitų augalų skleidžiamos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, fitoncidai, stiprina imuninę sistemą.

„Miško maudynės taip pat padeda spręsti antsvorio ir nutukimo problemas, švelnina astmos priepuolius, padeda įveikti depresiją ir nerimą. Sąmoningai leisdami laiką miške mes sulėtiname mintis, nukreipiame jas į pojūčius, koncentruojamės į miško grožį, atmosferą ir taip per fizinius pojūčius susijungiame su gamta. Japonai miško maudynes netgi vadina menu – ištobulintu būdu pasisemti jėgų gamtoje“, – pasakoja teisininkė ir miško maudynių gidė Ieva Pukelienė, „Go forest“ įkūrėja, kuri miško maudynėmis susidomėjo siekdama subalansuoti vis greitėjantį gyvenimo tempą, didėjančią atsakomybę ir kokybišką poilsį.

Ieva Pukelienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip vyksta miško maudynės?

Praktikuoti miško maudynes gali kiekvienas norintis. Pasisemti žinių apie šią praktiką galima į lietuvių kalbą išverstoje knygoje „Miško maudynės. Shinrin-Yoku“. Joje galima rasti praktinių patarimų, kaip būti gamtoje, kad poveikis sveikatai ir savijautai būtų didžiausias.

Tiesa, jau galima išbandyti ir sertifikuotų miško maudynių gidų vedamus seansus, kurie teorijos ir praktikos sėmėsi tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, I. Pukelienė prieš tapdama sertifikuota gide mokėsi tarptautiniame Miško terapijos centre, baigė I ir II pakopos pirmosios medicininės pagalbos kursus, dalyvavo išgyvenimo gamtos sąlygomis mokymuose.

Beje, miško maudynės, japoniškai vadinamos „Shinrin Yoku“ („miško vonia“), su vandeniu neturi nieko bendro. Ši praktika – tai lėtas, sąmoningas laiko leidimas miške. Kai miško maudynes veda sertifikuotas gidas, jos trunka apie 2 val. Jų metu nukreipiamas dėmesys į pojūčius. Jų eiga struktūrizuota ir miško maudynių gidas specialia tvarka kviečia atlikti pratimus. Pratimai atliekami pagal kiekvieno individualų norą ir pajautimą.

Miško maudynės
Foto: Shutterstock

Ypatingai ruoštis miško maudynėms ar turėti specialių įgūdžių bei patirčių miške nereikia. Svarbiausia patogūs ir oro sąlygas atitinkantys drabužiai bei avalynė. Rekomenduojama rengtis sluoksniais, atsižvelgiant į kiekvieno individualią šalčio toleranciją (miške judama itin lėtai). Taip pat gali prireikti apsaugos nuo vandens (apsiaustas, skėtis ar kt.). Praverstų ir neperšlampamas kilimėlis atsisėsti ar atsigulti. Bet tam, kad pajaustum sveikatinančią ir gydančią miško galią, nė viena iš šių priemonių nėra privaloma. Vienintelė būtina sąlyga miško maudynėms yra miškas, o stipresnį miško maudynių poveikį galime pajusti būtent brandžiame, natūraliai augančiame miške ar miško buveinėje.

Saugokime miškus ir jų daugiafunkcinę galią

Kaip pamatuoti ir išnaudoti ekonominę miško naudą, žinoma jau gana seniai. Sparčiai besikeičiantis klimatas paskatino daugiau dėmesio skirti ir aplinkosauginėms miško funkcijoms, tačiau apie socialines ir kultūrines jų vertes Lietuvoje kalbama labai mažai. Tiesa, ekspertai tikisi, kad patvirtinus Nacionalinį susitarimą dėl miškų, požiūris keisis į gerąją pusę.

„Džiaugiuosi, kad rengiant Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kuris įrėmins Lietuvos miškų strategiją ateinantiems dešimtmečiams, buvo gana plačiai diskutuota apie socialinę ir kultūrinę miškų vertę. Ko gero, pirmą kartą pabandyta sistemiškai pasižiūrėti ir suformuluoti miškų vertes, apie kurias iki šiol daug kalbos nebuvo. Tai turėtų pakloti palankesnius pamatus ir tokioms naujai mūsų šalyje atrandamoms praktikoms kaip miško maudynės“, – pasakojo Nacionalinio miškų susitarimo procese dalyvavęs Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo įkūrėjas Remigijus Lapinskas.

Remigijus Lapinskas
Foto: Shutterstock

Jo teigimu, tiek socialinės (bendruomeniškumas, sveikatingumas, rekreacija, palanki gyvenamoji aplinka), tiek kultūrinės (tapatybė, edukacija, kūryba), tiek ir dvasinės (dvasingumo praktikų, religinės) ir panašios miškų vertybės buvo aptartos Nacionalinio miškų susitarimo kontekste. O dėl kai kurių verčių išsaugojimo buvo numatyti ir konkretūs veiksmai.

„Neabejoju, kad ateityje miško sveikatinimo praktikos bus dar plačiau pripažįstamos ir vertinamos, bet tam, kad jos apskritai galėtų egzistuoti ir būti lengvai prieinamos kiekvienam šalies gyventojui, turime užtikrinti didesnę miškų apsaugą. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad terapinę miškų galią galėtų pajausti ir ateities kartos.

Didžiuodamasis galiu pasakyti, kad tai daroma ne tik valstybine, bet ir privačia iniciatyva. Pavyzdžiui, Neliečiamojo miško fondas prisideda prie šalies miškų gausinimo sodindamas mišką, kuris niekuomet nebus kertamas komerciniais tikslais. Išsikėlėmė tikslą – iki 2050 m. pasodinti 3 mln. medžių, t.y. maždaug po medį kiekvienam lietuviui. Bent jau šiuose miškuose ateities kartos tikrai galės pajausti, ką reiškia natūralus, senas, gyvybingas miškas ir terapinė jo galia“, – sako R. Lapinskas.