Šiandiena dar ne kiekvienam yra gerai suprantama, jog 0,5 laipsnio pagal Celsijų skirtumas kasdienių orų ir klimato kontekste turi kardinaliai skirtingus pojūčius ir padarinius. Turbūt nėra tokio žmogaus, kuris jaustų 0,5 °C laipsnio oro temperatūros pokytį valandos eigoje, o štai klimato perspektyvoje šis pokytis juntamas tikrai bus.
Visų pirma klimato kaita reiškia, jog iškyla tokių stichinių reiškinių kaip karščio/šilumos bangų, miškų gaisrų, sausrų, audrų, potvynių, stipraus uraganinio vėjo tikimybė bei pasikartojimas. Vidutinėse platumose skirtumas tarp 1,5 ir 2,0 °C klimato kaitos intensyvumo taip pat ryškus: nustatyta, jog karščio bangų atveju oro temperatūra butų ne 3 °C, o 4 laipsniais aukštesnė, o taip pat ženkliai skirtųsi ir karščio bangos pasikartojimo tikimybė, kuri 2,0 laipsnių atveju būtų dvigubai didesnė. Skirtųsi ir jūros lygio kilimo tempas, pesimistiniu atveju jis pakiltų net apie 10 centimetrų daugiau.
Didelis poveikis būtų jaučiamas Arkties regione, kur pakilus globaliai temperatūrai 2,0 °C Arkties vandenyne būtų stebimas pilnas ledų ištirpimas net kartą per dešimtmetį. Akivaizdi neigiama įtaka būtų jaučiama ir žmogaus sveikatai bei bioįvairovei. Ateityje kartu su klimato kaita padidės skurdo ir maisto nepritekliaus arealai.
Klimato kaita kartu su ekstremalių oro sąlygų padažnėjimu daro didelę įtaką aplinkos kokybei ir yra gyvybiškai svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė šiandien ir ateityje. Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis XXI amžiuje ekstremalūs orai bus daug dažnesni ir apims daug didesnes teritorijas. Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis (LHMT) Lietuvoje stichinių orų reiškinių dažnis XXI amžiuje per metus vidutiniškai išaugo nuo 9 iki 13 atvejų, palyginti su XX amžiaus pabaiga. Tikimasi, kad ši tendencija išliks (arba didės) ir ateityje. Dėl to labai padidės informacijos apie orų ir klimato anomalijas paklausa.
Dažnai žmonės neigia klimato kaitą neturėdami pakankamai žinių apie pačią atmosferą ir joje vystančius procesus. Paprastai tenka girdėti: „Bet gi žiūrėk, už lango –20,0 °C, kokia dar klimato kaita, kur tas atšilimas. O štai koks šiais metais pas mus pavasaris, gegužę vis dar su pirštinėmis vaikštome“. Tokie orai iš tiesų labai klaidina eilinį žmogų. Bet čia ir yra visa esmė – reikia visuomenę šviesti ir labiau įtraukti į veiklas susijusias su klimato/orų klausimais. Kiekvienas pilietis turi gerai suprasti, kad klimato kaita, tai ne kažkur toli vykstantys procesai, ne kasdienės nesibaigiančios karščio bangos, klimato kaita tai daug žalos atnešančios stichinės orų sąlygos ir gyvenamosios aplinkos palaipsnis kitimas.
VU Geomokslų institute atlikto mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nepaisant sparčiai kylančios šaltojo sezono oro temperatūros, šalčio bangų tikimybė išlieka tokia pati, nors šalčio bangos šiek tiek ir švelnėja, lyginant su praeities duomenimis. O štai šilumos bangų pasikartojimas ir intensyvumas akivaizdžiai auga. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos stebimas reikšmingas žiemos šilumos bangų skaičiaus padidėjimas. Jei ankščiau šilumos bangų per dešimtmetį buvo fiksuojama vidutiniškai 4, tai dabar (po 1990 m.) 6-7 šilumos bangos. Šio reiškinio atvejų ne tik dažnėja, bet ilgėja ir jų trukmė. Per pastaruosius tris dešimtmečius žiemos laikotarpio šilumos bangų trukmė išaugo 1,5–2 kartus, lyginant su XX a. Lūžio tašku gali būti laikomi 1988 metai, po kurių stebimi reikšmingi pokyčiai atmosferos cirkuliacijoje.
Tokiu būtu žiemos laikotarpiu mes dažnai turime itin šaltų ir itin šiltų periodų kaitaliojimąsi, o tai savo ruožtu turi savų minusų aplinkai bei visuomeninei sveikatai. Užsitęsę šiltieji ir šaltieji periodai, taip pat užšalimo-atšilimo ciklų pasikeitimai neigiamai veikia ekosistemų struktūras ir funkcionavimą, sezoninių ciklų vystymąsi, įvairių organizmų išgyvenamumo rodiklius, pavyzdžiui, įvairių žemės ūkio kenkėjų rūšių, turi neigiamos įtakos kelių, šaligatvių kokybei. Be to, grįžus šaltos žiemos sąlygoms, gali būti pažeisti tam tikrų augalų audiniai ir jie gali imti prastai vystytis pavasarį, toliau sąlygojant prastą derlių. Mūsų orai tampa vis ekstremalesni ir sutrikdo nusistovėjusią gamtos tvarką. Panašios tendencijos stebimos ne tik žiemą, bet ir kitais metų sezonais.
Tikėtina, kad visuotinis atšilimas turi dvigubą poveikį ekstremalioms temperatūroms, o kai kurie mechanizmai, susiję su regioninių temperatūros anomalijų formavimusi, veikia priešingomis kryptimis. Visų pirma, šalto oro srautai, einantys nuo Arkties iki vidutinių platumų tapo ne tokie šalti, kaip buvo praeityje dėl spartesnio Arkties regiono šilimo lyginant su kitais Žemės kontinentais. Iš kitos pusės, Arkties staigus šilimas tam tikru mastu gali būti palankus šalčio bangų, su šaltu arktiniu oru, proveržiams į vidutines platumas, įskaitant Lietuvą. Poliarinis sūkurys, kurio funkcija, ūkiškai tariant, stipriai įsukti šaltą orą ir tokiu būdu užrakinti jį virš Arkties, silpnėja ir tai leidžia vis dažniau oro masėms iš šiaurės prasmukti pas mus.
Troposferoje yra tokia „skiriamoji juosta“ – poliarinė sraujymė, kuri atskiria šaltą šiaurės ir šiltą pietų orą, panašiai kaip langas jus skiria nuo šalto oro esančio lauke, tik langas nėra judrus, o štai sraujymė yra dinamiškas ir akimi nematomas darinys. Nusilpusi ši sraujymė ima stipriau „banguoti“. Tokiu būdu vienuose vidutinių platumų regionuose, kur banga eina nuo Arkties giliau prasiveržia šaltas šiaurės oras, o kitur, kur išlinkimas nuo tropikų pusės, šiltas pietų. Šių „išlinkimų“ mastas ir dinamika tampa vis chaotiškesni ir kada į kurį mes pateksime tampa vis sunkiau prognozuoti.
Be to, kartais šios „orų sistemos“ tampa tokiomis nejudriomis, kad kai kurie regionai patiria ilgalaikius šalčius, kiti ilgalaikius karščius, arba ilgai trunkančius sausrų/lietingus periodus. Visa tai veikia ne tik gamtą, bet ir žmogaus emocinę būklę. Štai, pavyzdžiui, šių metų gegužė Lietuvoje buvo rekordiškai šalta su šaltu arktiniu oru, o Ispanijoje karščiausia nuo oro temperatūros matavimų pradžios ir siekė daugiau nei 40 °C. Tai ir yra klimato kaita.
Besikeičiant oro temperatūros kontrastams, keičiasi ir atmosferos cirkuliacijos pastovių veiklumo centrų padėtys bei įtaka, sąveika tarp skirtingų atmosferos sluoksnių. Nusistovėję modeliai ir žinios reikalauja vis naujų tyrimų, prisitaikant prie klimato kaitos. VU Geomokslų instituto mokslininkų tyrime taip pat buvo nagrinėjama kaip Arkties regiono pokyčiai yra susijęs su anomalių šaltojo sezono orų padažnėjimu mūsų kraštuose.
Jo metu buvo nagrinėjamos stratosferos (sekantis po troposferos atmosferos sluoksnis) ir troposferos sąveikos ypatybės orų anomalijų metu. Šio tyrimo tikslas buvo atrasti potencialius prediktorius, kad Lietuvoje galėtume kaip galima ankščiau prognozuoti itin šaltų ir šiltų periodų atėjimą, jiems pasiruošti. Ištobulėję palydoviniai Žemės atmosferos stebėjimai ir jau dabar sukauptos pakankamai ilgos duomenų sekos leidžia mums tyrinėti vis naujas sąveikas tarp visos galybės atmosferą apibūdinančių parametrų. Galima pasidžiaugti, jog šis tyrimas davė teigiamų rezultatų. Buvo nustatyta, jog neretai anomalijų pradžią galima atsekti aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ir tai suteikia mums pranašumą laike.
Rezultatai atskleidė, kad beveik 70% visų šalčio bangų ir šilumos bangų Baltijos jūros regione gali būti susiję su silpnu poliariniu sūkuriu stratosferoje, kurio anomalijos pasiekia troposferą vidutiniškai per 10 dienų. Šios optimistinės išvados skatina tolimesnius tyrimus, kurie padėtų geriau suprasti ne tik jau vykstančius pokyčius, bet ir padėtų įgyvendinti optimalų prisitaikymą prie jų, galbūt paskatintų ir kitus inovatyvius talentingų ir iššūkių nebijančių tyrėjų projektus.
Ekonominis tvarumas ir ateities gyvenimo kokybė labai priklauso nuo mūsų gebėjimo pagerinti ekstremalių orų reiškinių prognozes ir gebėjimo reaguoti laiku. Svarbu, jog prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių būtų švelnus aplinkai, nes jeigu su orų anomalijomis kovosime senais metodais pateksime į užburtą ratą. Todėl mes keliame sau uždavinį: Įvertink – Numatyk – Tvariai prisitaikyk.
Straipsnis parengtas remiantis podoktorantūros stažuotės projekto rezultatais (finansuojama iš Europos socialinio fondo pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) [dotacijos numeris 09.3.3-LMT-K-712-02-0141]).
