„Norint iki 2050 m. pereiti prie sveikos mitybos, reikės iš esmės pakeisti mitybą“, – EAT-Lancet komisijos ataskaitos santraukoje teigė Harvardo T. H. Čano visuomenės sveikatos mokyklos daktaras Valteris Viletas.

„Pasaulinis vaisių, daržovių, riešutų ir ankštinių daržovių suvartojimas turės padvigubėti, o tokių maisto produktų, kaip raudona mėsa ir cukrus, vartojimas turės būti sumažintas daugiau nei 50 proc. Mityba, kurioje gausu augalinės kilmės maisto produktų ir kurioje mažiau gyvūninės kilmės maisto produktų, yra naudingesnė ir sveikatai, ir aplinkai“, – sako jis.

Taigi, kas bus mūsų lėkštėse po kelių dešimtmečių? Ekspertai turi keletą neblogų idėjų, ko tikėtis. Vis dėlto, jei pereisime prie tvaresnio ūkininkavimo ir išteklių tausojimo, taip pat orientuosimės į vietinę, sezoninę ir augalinę mitybą, galime užtikrinti, kad augančiai populiacijai užteks maisto, ypač vaisių ir daržovių.

Štai keletas maisto produktų, kurių vartojimas ateinančiais metais išaugs.

Dumbliai

Dumblių ir kitų jūrinių maisto šaltinių gausės, ypač kai dėl įprastinės žemės ūkio veiklos dirvožemyje sumažės maistingųjų medžiagų. Dumbliai gali būti greitai ir gausiai auginami, o jų sudėtyje yra svarbiausių maistinių medžiagų, įskaitant baltymus, geležį ir antioksidantus. Tie, kurie į savo žaliuosius kokteilius mėgsta įmaišyti šiek tiek spirulinos, jau yra susidomėję dumblių teikiama nauda. Tai taps svarbu, nes dumbliai gali užtikrinti efektyvesnį baltymų ir žemės naudojimo santykį, palyginti su šiuo metu populiariais augalais, pavyzdžiui, sojos pupelėmis.

Jūros dumbliai

Dumblių rūšis – jūros dumbliai – ypač išpopuliarės maisto prekių parduotuvėse. Gali būti, kad jau dabar kartais valgote jūros dumblių, kurie jau šimtmečius vartojami kaip maisto šaltinis, tačiau ateityje jie bus pateikiami vis daugiau skirtingų būdų ir skonių, pavyzdžiui, – nuo pikantiškų iki saldžių.

Jūros dumbliai
Foto: Shutterstock

Pupelės, ankštiniai augalai ir riešutai

Galbūt jau vartojate daug augalinės kilmės baltymų, pavyzdžiui, pupelių, ankštinių daržovių ir riešutų. Pasiruoškite, kad ateityje jų bus daugiau, nes šie augalai daro mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su gyvulinės kilmės baltymais, ir yra nebrangūs.

Tikimasi, kad iki 2050 m. pupelių, lęšių ir riešutų gamyba padidės beveik 100–200 proc., o raudonos mėsos baltymų šaltinių gamyba sumažės apie 75 proc.

Riešutai
Foto: Organizacijos nuotr.

Laukiniai grūdai ir javai

Kviečius, kuriuos jau pažįstate ir mėgstate artimiausiais dešimtmečiais greičiausiai pakeis gausiau paplitę grūdai, javai ir pseudogrūdai. Kviečiai, kuriuos nuolat naudojame, daugelį metų buvo selekciškai atrenkami, todėl jų genetinis kintamumas yra nedidelis, o pasėliai yra pažeidžiami ir sunkiai prisitaiko prie klimato kaitos.

Vietoj to daugelis žmonių išmoks gaminti ir kepti maistą iš įvairių grūdinių arba pseudogrūdinių kultūrų, kurios iš tiesų nėra nei grūdinės kultūros, nei žolės. Planuokite padidinti bolivinės balandos, amaranto, grikių ir fonio kiekį savo sandėliuke. Kitas šių maisto produktų privalumas – jie tinka glitimo netoleruojantiems žmonėms.

Grūdų ūkis
Foto: DELFI

Laboratorijoje užauginta mėsa

Laboratorijoje užaugintos arba sukultūrintos mėsos jau daugėja. Tai produktas, kai baltymai iš gyvūnų ląstelių auginami laboratorijoje, kad būtų galima pagaminti mėsą, nereikalaujančią tiek vietos ar išteklių, kiek reikia gamyklinėms fermoms. Nors daugelis įmonių, norinčių gaminti laboratorijoje užaugintą mėsą, dar tik pradeda veiklą arba atlieka bandymus, Singapūre tokia mėsa jau prekiaujama.

Laboratorijoje užaugintos mėsos logistiką dar reikia tobulinti, nes gauti gyvūnų ląsteles yra brangu, be to, vis dar kyla abejonių dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kai kurie prekių ženklai, pavyzdžiui, „Eat Just“ (įmonė, sukūrusi pirmąją Singapūre leistą pardavinėti kultūrinę mėsą), tobulina laboratorijoje auginamų baltymų kūrimo metodus. Tačiau ekspertai tikisi, kad vis daugiau žmonių įprastą mėsą keis į šias alternatyvas, kad gautų mažesnį poveikį darantį baltymų šaltinį.

Laboratorijose auginama mėsa

Netikri bananai

Apskaičiuota, kad pasaulyje žmonės per metus suvartoja apie 100 mlrd. bananų. Tiesa, bananai istoriškai klestėjo šiltėjančiame pasaulyje, tačiau tyrimai rodo, kad netrukus jų derlius pasieks piką ir pradės mažėti, todėl šio populiaraus vaisiaus bus mažiau ir jis taps brangesnis.

Giminingas augalas – netikras bananas – jau dabar yra pagrindinis Etiopijos augalas ir, kaip tikimasi, taps labai paklausus visame pasaulyje. Vos 15 netikrųjų bananų augalų gali išmaitinti vieną žmogų metus. Be to, jie yra kaloringi, todėl augalas pramintas „medžiu prieš badą“. Šį augalą galima skinti ištisus metus.

Vabzdžiai

Vabzdžius jau dabar vartoja žmonės visame pasaulyje, tačiau jie taps dar svarbesniu baltymų šaltiniu, ypač dėl to, kad vabzdžių auginimui reikia daug mažiau išteklių ir vietos nei gyvūnams ir net daugeliui augalų. Jie netgi bus naudojami naminių gyvūnėlių maiste.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, mums taip pat trūksta baltymų augančiam gyventojų skaičiui, kuris, kaip prognozuojama, iki 2050 m. pasieks 10 mlrd. Daugelio vabzdžių baltymų kiekis prilygsta gyvūninės kilmės baltymams.

Valgomieji vabzdžiai
Foto: Vida Press

Karščiui atspari kava

Jūsų mėgstamiausiam rytiniam gėrimui gresia pavojus, tačiau tam tikros rūšies kavos pupelės gali padėti. Dėl kylančios temperatūros iki 50 proc. šiuo metu kavai auginti naudojamų žemės plotų gali tapti netinkami šiai kultūrai auginti.

Padėti galėtų siauralapis kavamedis (Coffea stenophylla). Ši rūšis yra tinkamesnė aukštesnėms temperatūroms, ji toleruoja iki 6,8⁰C daugiau karščio nei „Arabica“ kavamedžiai, iš kurių gaminama didžioji dauguma žmonių vartojamos kavos.

Kava
Foto: Shutterstock

„Per artimiausius porą metų jos nebebus kavinėse, – BBC sakė Aaronas Davisas, Karališkojo botanikos sodo „Kew“ kavos tyrimų vadovas. – Tačiau manau, kad per penkerius-septynerius metus ji pateks į rinką kaip nišinė kava, kaip didelės vertės kava, o po to, manau, bus labiau paplitusi.“