Laukia lietaus
Pakruojo gyventoja Neringa sako, kad sraiges renka jau ne vienerius metus ir tai daro ne dėl pinigų, o tiesiog, kad turėtų veiklos. Žinoma, šių moliuskų pardavimas padeda ir kiek prisidurti.
„Nusidirbai savo darbus ir kai dar turi sveikatos, trūksta veiklos, todėl eini rinkti“, – sako ji.
Sraigių sezonas Pakruojyje, anot jos, prasidėjo balandžio pabaigoje. Iš pradžių jų netrūko, tačiau vėliau sumažėjo. „Jau mūsų krašte nuo pirmadienio nėra, nes sausa. Lietus palytų, jos tada eina. Sraigėms reikia lietaus, o kai šilta ir sausa jos neatšliaužia. Gal kitame krašte ir lyja, pas mus Pakruojyje ne“, – paaiškina ji.
Paklausta, kur randa daugiausiai moliuskų, moteris sako, kad jų yra miškelyje, tačiau didžiausi kiekiai tūno šalia negyvenamų, senų sodybų. „Vaikštai pagal griovius. Jos išlipa iš jų. Bet tik po lietaus“, – patikslina ji.
Iki gegužės 19 dienos Neringa jau buvo pririnkusi apie 350 kilogramų sraigių. Ji sako, kad vieną kilogramą apylinkėse šiuo metu superka po 70 euro centų.
Pernai, anot moters, sraigių rinkimo sezonas buvo trumpesnis nei įprastai, tik iki gegužės 17 dienos. Tada supirkėjai sraigių nebepriėmė: „Sakė, kad sandėliai pilni, karantinas.“
Vis dėlto pernykštį sraigių rinkimo sezoną ji vertina labai gerai: „Gegužės 2 dieną kokios liūtys buvo. Tai užteko sraigių iki pat gegužės 17-os ir dar būtų buvę, tik kad nieks nebeėmė.“
Per dieną šiam pomėgiui Neringa sako skirianti 2–3 valandas. To pakanka. Pavyzdžiui, skyrusi 3 valandas praėjusį šeštadienį ji pririnko 37 kilogramus šių moliuskų, taigi uždirbo apie 25 eurus.
Tiesa, Neringa teigia, kad šiemet sraigiaudama pastebi kaip niekad daug erkių. „Nėra tiek buvę nė vienais metais. Eini su guminiais batais – nubrauki, bet grįžęs namo visus drabužius, visą kūną turi apsižiūrėti su veidrodžiu. O ko pati nematai, tai ant galvos. Ir būtent ten gal 2 savaites ta erkė buvo įsisiurbusi. Bet viskas gerai baigėsi“.
Kainos svyruoja
Lietuvoje surinktų vynuoginių sraigių laukia Prancūzijos ir Italijos restoranai.
Peržvelgus skelbimus, kuriuose siūlomos šių moliuskų supirkimo paslaugos, galima pastebėti, kad kainos šiemet svyruoja nuo 60 iki 70 euro centų už kilogramą, retesniais atvejais supirkėjai siūlo 50 ar 80 euro centų.
Pavyzdžiui, supirkėjai, moliuskus surenkantys iš Joniškio, Pasvalio, Pakruojo, Šiaulių, Panevėžio apylinkių moka 70 euro centų, iš Nemenčinės – 60 euro centų.
Pernai vidutinė sraigių supirkimo kaina svyravo nuo 50 iki 60 euro centų. Aukštaitijoje buvo, ko gero, mažiausia – 40 centų už kilogramą. Vienas iš supirkėjų tuomet pasakojo, kad už šių moliuskų kilogramą mokėjo, matyt, daugiausiai – 70 centų. Tokią kainą gyventojams jis galėjo siūlyti dėl suderėtų gerų sąlygų su sraigių perdirbėjais. Pagal sutartį, jam už vieną pristatytą sraigių kilogramą buvo mokama 80 centų. Anot jo, kitiems supirkėjams pasisekė mažiau, jiems įmonės mokėjo apie 70-60 centų už kilogramą.
Daugelis sraigių supirkėjų keliauja iš namo į namą, kur jų laukia moliuskų prisirinkę gyventojai. Ten, kur pastarosiomis dienomis lijo, – pats darbymetis.
„Lyja ir šilta – tada sraigės išlenda. Tada visi renka ir skambina. Tenka suktis“, – greitai sako sraigių supirkėja Irena, pagauta telefonu per patį rinkimo piką. Ji moliuskus surenka iš Kalvelių seniūnijos: Šumsko, Kalvelių, Kenos, Pakenės gyventojų ir sako mokanti 60–65 euro centus už kilogramą.
Ji teigia, kad pernai sraigių sezonas buvo greitas ir geras, nes nemažai lijo, o šiemet jų daug dar nėra, nes gana sausa ir šalta. „Tikimės, kad per šias tris dienas surinksime kažkiek“, – sako ji.
Rinkti reikia pagal taisykles
Gegužės 11 dieną Aplinkos ministerija pranešė, jog Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugas būtų galima teikti pagal paslaugų kvitą.
„Jei iki šiol žmonės galėjo būti įdarbinti valyti, perrinkti, rūšiuoti vynuogines sraiges tik pagal darbo sutartį, dabar viskas bus paprasčiau ir gyventojai galės pasididinti savo pajamas atsižvelgiant į savo užimtumą ir norus“, – rašė ministerija savo feisbuke.
Vynuoginės sraigės yra saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, todėl galioja tam tikros jų rinkimo ir pardavimo taisyklės.
Pagal Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisykles Lietuvoje šių sraigių išteklius draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Fiziniams asmenims (rinkėjams) ir juridiniams asmenims (supirkėjams) leidžiama rinkti ir supirkti sraiges nuo vynuoginių sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d. Rinkėjams leidžiama rinkti vynuogines sraiges, kai jų skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Prieš superkant privalu sraiges išrūšiuoti supirkimo vietoje.
Supirkėjai jas turi išrūšiuoti pagal skersmenį. Po rūšiavimo supirkimo vietose negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių vynuoginių sraigių, nei leidžiama. Per vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpį juridiniai asmenys prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) apie supirkimo vietas.
Už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos fiziniams asmenims gresia baudos nuo 60 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 110 iki 600 šimtų eurų.
Aplinkos apsaugos pareigūnai apie vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus ragina pranešti telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 2732995.
Apie praėjusių metų sraigių rinkimo sezoną skaitykite ČIA.
